Darbo jėgos migracijos įtaka šalies ūkiui

Nors per pastaruosius kelerius metus pagausėjo naujosios emigracijos mokslinių studijų, tačiau jų pagrindiniai tikslai daugeliu atveju buvo susiję su narystės euroatlantinėse struktūrose siekiais. Kaip rodo ankstesni tyrimai, Lietuvos gyventojų motyvacinėje struktūroje dėl narystės ES šalia saugumo, ekonomikos vystymosi, paramos vyravo ir darbo jėgos judėjimo laisvės motyvai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare padidėjo darbo jėgos, paslaugų, kapitalo judėjimo laisvė, atitinkamai pakito emigrantų srautų pobūdis. Tai reikalauja diferencijuoto valstybės požiūrio į emigraciją į ES šalis ir į kitas šalis, taip pat specializuoto valdymo atsižvelgiant į jos pobūdį (darbo, išsimokslinimo, ilgalaikio gyvenimo emigracija ir pan.).

Naujosios emigracijos problemos pirmiausia susiję su socialine Lietuvos visuomenės struktūra, su įvairių visuomenės grupių disponuojamu ekonominiu, socialiniu bei kultūriniu kapitalu. Per pastaruosius dešimt metų iš Lietuvos emigravo daugiau kaip ketvirtis milijono žmonių.

Sumažėjo ne tik bendras Lietuvos gyventojų skaičius, bet ir pakito visuomenės struktūra, ypač sumažėjo jaunų žmonių demografinė grupė (kaip rodo sociologiniai tyrimai, iki 30 m. Lietuvos gyventojų grupėje dvigubai didesnė nuostata emigruoti nei 31 – 50 m. amžiaus grupėje). Pakitus socialinei struktūrai senėjimo linkme visuomenė tampa labiau pažeidžiama, sumažėja valstybės santykinė galia. Labiausiai linkę išvykti skurdžiausi ir turtingiausi visuomenės nariai, nors jų emigravimo motyvai ir planuojama išvykimo trukmė skiriasi. Nors skurdžiausių visuomenės sluoksnių darbo emigracija yra bandymas savo jėgomis ieškoti išeities iš susidariusių socialinių ekonominių problemų ir mažina socialinę įtampą visuomenėje, tačiau trumpalaikio uždarbiavimo užsienyje nuostata, ypač jaunų žmonių, gali peraugti į ilgalaikį gyvenimą užsienyje sukūrus šeimas, orientuojantis į vaikų gyvenimo kokybės perspektyvas, jų išsimokslinimą. Siekiant mažinti negrįžtamąją emigraciją, reikėtų kurti atitinkamas programas jaunimui, kurios skatintų gyventi ir dirbti Lietuvoje ir suteiktų išsimokslinimo, darbo pasirinkimo ir pageidaujamos gyvenimo kokybės perspektyvas.

Pagrindiniai emigracijos keliami pavojai - galimi struktūriniai gyventojų sudėties demografiniai pokyčiai, kurie gali neigiamai atsiliepti dirbančiųjų-nedirbančiųjų santykiui, gimstamumo mažėjimui bei tautos genofondo praradimams. Šie pavojai gali tapti grėsmėmis, jei negrįžtamos migracijos tendencijos taptų reikšmingos.

Pagrindinė problema yra ta, kad nėra visaapimančios, kompleksinės valstybės strategijos naujosios emigracijos atžvilgiu. Dabar į emigracijos iššūkius arba visai nereaguojama, arba reaguojama stichiškai ir daugiau reaguojama į pasekmes, o ne į priežastis. Didžioji dauguma išvykstančių iš Lietuvos yra darbo migrantai.

Didelius visuomenės socialinės struktūros pokyčius sukelianti specialistų, verslininkų, kvalifikuotų darbuotojų migracija, taip vadinamas „protų nutekėjimas“, silpnina valstybės galias. Šių visuomenės grupių ilgesnės migracijos pasekmės, kaip rodo ankstesni tyrimai, atskleidžia tam tikrų iliuzijų, paremtų išankstinėmis nuostatomis ir mitais, nepatvarumą, bet jos ir toliau išlieka gajos, veikiamos gerbūvio stereotipų. Minėtų mitų neutralizavimas gali būti vykdomas atliekant išsamius stereotipų ir mitų tyrimus bei skleidžiant informaciją apie neigiamus emigracijos padarinius.

Temos aktualumas - Pastaruoju metu Lietuvos gyventojų emigracija laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui.

Darbo objektas – darbo jėgos migracija.

Diplominio darbo tikslas – atskleisti darbo jėgos migracijos esmę, priežastis, apimtis ir išanalizuoti jos įtaką šalies ūkiui.

Darbo tikslui siekti išsikelti tokie uždaviniai:

• Išnagrinėti darbo jėgos migracijos teorinius aspektus, atskleidžiant migracijos esmę, veiksnius, problemas ir poveikį šalies ūkiui.
• Apžvelgti darbo jėgos migracijos statistiką, apžvelgiant darbo jėgos migracijos mastus, kryptis ir tendencijas bei darbo rinką ir darbo jėgos judėjimą iš Lietuvos.
• Atlikti darbo jėgos migracijos įtakos šalies ūkiui tyrimą ir pateikti apklausos rezultatų analizę.

Darbo atlikimo metodai: mokslinės literatūros, statistinių duomenų analizė ir tyrimas.

Darbo struktūra: baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjami darbo jėgos migracijos teoriniai aspektai. Antrojoje apžvelgiama su darbo jėgos migracija susijusi statistinė medžiaga, o paskutinėje, trečiojoje darbo dalyje analizuojami atliktos anketinės apklausos duomenys ir daromos išvados.