Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, kaip veiksnys, tiesiogiai įtakojantis UAB „X“ veiklą

Įmonės darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra priemonė panaudoti ir gerinti turimą darbuotojų profesinę kvalifikaciją bei sugebėjimą prisitaikyti prie darbo sąlygų pasikeitimų. Dabartiniame sparčiai besikeičiančiame technikos ir technologijos amžiuje, kvalifikacijos kėlimas svarbus šaliai, įmonei ir pačiam darbuotojui. „Norėdama sukurti sėkmingai dirbančią ir perspektyvią organizaciją, jos vadovybė turi suvokti, kad technikos naujovių ir aplinkos pokyčių tempai neišvengiamai spartės, todėl skatins ir pačią organizaciją tobulėti.“[1]

“Investicijos į ūkį – tai ne tik investicijos į modernius įrengimus ir statybas – tai ir investicijos į žmogų.”[2] Viena iš investicijų į žmones rūšių laikomas kvalifikacijos kėlimas. Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir organizacijai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria platesnes perspektyvas karjerai, formuoja geresnį organizacijos mikroklimatą. Darbuotojų mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas organizacijai naudingas, nes skatina motyvacijos augimą ir didina lankstumą, garantuoja organizacijos narių reikiamo kvalifikacijos lygio palaikymą.Nauji darbuotojai turi įgyti darboįgūdžių. Patyrusiems darbuotojams tenka gilinti turimas žinias. Mokomasi ne tik mokykloje, universitete ir formaliose mokymosi įstaigose, bet ir profesiniame darbe, kurio pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Nesibaigiančioje įmonių konkurencinėje kovoje į pirmą vietą iškyla jos darbuotojų kompetencija, iniciatyvumas ir gebėjimas nuolat mokytis bei žinoti daugiau nei konkurentai.„Kompetentingi darbuotojai nebūna amžinai kompetentingi. Įgūdžiai blėsta ir gali atgyventi.“[3] Tik nuolat besimokantis, tobulinantis savo įgūdžius darbuotojas visada bus pasirengęs aptarnauti naujas technologijas, teikti modernius patarimus, priimti ekonomiškus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius sprendimus.

„Daugelis vadovų teigia, kad jie siųstų darbuotojus mokytis, jei būtų įsitikinę, kad išlaidos mokymui pasiteisins. Be to, gan dažnai dėl organizacijose vyraujančio požiūrio į darbuotoją laikomasi nuostatos, kad kvalifikacijos kėlimas- paties žmogaus asmeninis reikalas. Geriausiu atveju pasitenkinama trumpalaikiais mokymo metodais: paskaitomis, praktiniais seminarais, konferencijomis, stažuotėmis.“[4]

Temos problemiškumas. Įvairūs ekonominiai- socialiniai veiksniai lemia, kad UAB „X“ išlieka didelė darbuotojų kaita. Įmonėje jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kurį iš dalies nulemia įmonės vadovų atsainus požiūris į pavaldinių profesinį tobulėjimą.

Darbo tikslas- nustatyti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo svarbą UAB „X“ veiklos sėkmei.

Darbo objektas – UAB „X“ personalo veikla.

Tyrimo dalykas – darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, kaip veiksnys, tiesiogiai įtakojantis UAB „OSV“ veiklą.

Darbo uždaviniai:

• pagrįsti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo būtinumą, poreikius, strategijas bei metodus

teoriniu aspektu;

• išanalizuoti dabartinę darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo situaciją UAB „X“;
• įvertinti kokią svarbą darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas turi įmonės veiklos rezultatams;
• pateikti išvadas ir siūlymus.

Hipotezė: tikėtina, kad darbuotojų kvalifikacija ir jos tobulinimas turi didelę įtaką pasiektiems įmonės rezultatams.

Darbo metodika, padėjusi išspręsti uždavinius: mokslinės literatūros analizė, darbuotojų apklausa įmonėje UAB „X“, tyrimo rezultatų analizė, grafiniai duomenų pateikimo metodai.

Naudojami terminai. Darbe susiduriama su terminu „kvalifikacija“, kurį galima paaiškinti kaip žmogaus tinkamumo tam tikram darbui laipsnį, jo pasirengimo lygį. Analizuojant pasirinktą temą taip pat būtina žinoti, kad kvalifikacijos tobulinimas – tai darbuotojui reikalingos kvalifikacijos suteikimas, įgalinantis tinkamai eiti užimamas pareigas.

Baigiamasis darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje darbo dalyje analizuoju įvairių autorių pateikiamą teorinę medžiagą, kas tai yra darbuotojų kvalifikacija, jos tobulinimo svarba, kokią įtaką tai turi įmonės veiklai, kokie yra dažniausiai naudojami kvalifikacijos tobulinimo metodai ir pan. Antroje šio darbo dalyje remdamasi savo praktine patirtimi, atlikta anketine darbuotojų apklausa, įmonės pasiektų rezultatų analize pateikiu tam tikrus siūlymus bei išvadas.

Baigiamajame darbe pademonstruosiu šias profesines kompetencijas:

• gebėti vertinti esamą įmonės veiklą;
• gebėti bendrauti ir bendradarbiauti;
• gebėti pateikti informaciją (už įstaigos ribų);
• gebėti organizuoti įstaigos(padalinio) darbą;
• gebėti įvertinti darbuotojų vaidmenį įmonėje;
• mokėti naudotis informaciniais šaltiniais;
• gebėti priimti sprendimus;
• mokėti nustatyti silpnąsias ir stipriąsias įmonės puses, naudojant analizės duomenis.

[1] Leonienė B. Darbuotojų vadyba, Kaunas: Šviesa, 2001, P.90.

[2] Sakalas A. Personalo vadyba, Vilnius: Margi Raštai, 1998, P.276.

[3] Stephen P. Robbins. S. Organizacinės elgsenos pagrindai, Kaunas: Mažoji poligrafija, 2003, P.268.

[4] Bakanauskienė I. Personalo valdymas, Kaunas: VDU leidykla, 2002, P.117.