Veiksniai įtakojantys jaunimo įsidarbinimą kaimiškojoje vietovėje teoriniu aspektu

Jaunimas – Lietuvos ateitis. Nuo jaunų žmonių įtraukimo į darbo rinką priklauso valstybės ekonominis stiprumas. Kuo valstybė bus ekonomiškai stipresnė, tuo šalyje bus mažiau įvairių nedarbo sąlygojamų problemų (psichologinių, socialinių, nusikalstamumo ir pan.) ir tuo žmonės bus labiau patenkinti savo gyvenimo sąlygomis. Todėl jauno žmogaus įsidarbinimas svarbus ne tik pačiam žmogui, bet ir visai valstybei. Tačiau Lietuvoje jaunimas norėdamas įsidarbinti susiduria su įvairiomis problemomis ir kliūtimis, kurių patys įveikti ne visuomet gali. Šios problemos ir kliūtys yra ypač aštrios kaimiškosiose vietovėse. Lietuvoje vis dažniau kaimiškose vietovėse trūksta kvalifikuotų specialistų, silpnai kuriamas verslas, nes jaunimas darbo ieško miestuose arba vyksta uždarbiauti į kitas šalis, kaimas tampa nepatrauklus ne tik dėl įsidarbinimo galimybės, bet ir dėl pragyvenimo, susisiekimo su miestu. Todėl ateityje kaimiško regiono raida turi būti vertinama ir skatinama ne tik tradiciniu aspektu, kai siekiama, kad regionas taptų patrauklia darbo vieta – regiono gyventojai galėtų pasirinkti jų profesinius interesus ir kvalifikaciją atitinkančią veiklą. Ne mažiau svarbu didinti kaimiškųjų regionų kaip darbo vietos patrauklumą. Taigi, norint ateityje išlaikyti Lietuvos kaimą gyvybingą, kaimo politikos priemones reikia labiau orientuoti į jaunimo poreikius.
Jaunimo nedarbo lygis kaime ženkliai aukštesnis, darbo ieškojimo įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės menkesni, nes daugumai asmenų pagrindinė kliūtis įsidarbinti – išsilavinimo ir profesinių įgūdžių stoka. Įsidarbinamumo pagrindas yra atitinkama žmogaus kvalifikacija, kuri įgyjama mokantis visą gyvenimą, ir tai yra svarbiausia įsidarbinimo, karjeros planavimo sąlyga. Tačiau dažnai profesijos pasirinkimas ir profesinių mokyklų mokymo programų turinys neatitinka mokinių karjeros lūkesčių ir darbo rinkos paklausos. Šių problemų priežastis – ne tik darbo rinkos uždarumas jauniems žmonėms, bet ir tai, kad dauguma aukštesniųjų klasių moksleivių turi labai menką supratimą apie dabartinę darbo rinką.
Kaip matyti, jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių: paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, sveikata, šeimos narių pragyvenimo šaltiniai bei gyvenimo lygis ir kt. Norint sužinoti kokių veiksmų reikia imtis sėkmingam jaunimo įsidarbinimui kaimiškosiose vietovėse, būtina išanalizuoti visus veiksnius, galinčius įtakoti įsidarbinimą ir jų poveikį.
Jaunimo įsidarbinimas kaimiškosiose vietovėse dar nebuvo tirtas ar nagrinėtas. Nebuvo nustatyti jaunimo įsidarbinimą kaimiškojoje vietovėse sąlygojantys veiksniai. Labai trūksta ne tik teorinių jaunimo įsidarbinimo kaimiškojoje vietovėje žinių, bet ir parengtos aiškios jaunimo pritraukimo į kaimiškąsias vietoves ir įsidarbinimo schemos arba modelio.
Svarbiausi tyrimo klausimai (problema) – jaunimo įsidarbinimą kaimiškosiose vietovėse sąlygojantys veiksniai
Tyrimo objektas - Jaunimo įsidarbinimas kaimiškosiose vietovėse
Tyrimo dalykas – kaimo jaunimo (18-29 m.) ir kaimo darbdavių nuomonės, siekiant įvertinti įsidarbinimą kaimiškosiose vietovėse sąlygojančius veiksnius ir jų poveikį..
Tikslas – Parengti jaunimo įsidarbinimo kaimiškosiose vietovėse schemą (modelį).
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių jaunimo įdarbinimo teorines nuostatas, pritaikant jas kaimiškosioms vietovėms.
2. Ištirti Kauno apskrities kaimiškųjų vietovių jaunimo įsidarbinimą sąlygojančius veiksnius ir jų poveikį.
3. Parengti jaunimo įsidarbinimo kaimiškosiose vietovėse schemą
Tyrimo metodai:
Darbe bus naudojami teoriniai metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, lyginimo, indukcijos, dedukcijos, sintezės, apibendrinimo metodai, t.y. analizuojama ir lyginama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai, nuomonės. Atliekant literatūros analizę išvados gaunamos iš bendresnių autorių pateiktų teiginių (dedukcija), t.y. išvedami nauji teiginiai pritaikant turimas žinias; taip pat nuo pavienių faktų einama prie bendrų išvadų bei elementų jungimas į visumą (kuriamos naujos sąvokos, struktūros ir pan) (indukcija). Darbe bus taip pat naudojama ir empyriniai tyrimo metodai: kiekybinė duomenų analizė, duomenų sisteminimas ir kiti.