Autotransporto triukšmo poveikis žmonių sveikatai

Vis labiau domimasi, kokį poveikį aplinka daro žmogaus sveikatai. Manoma, kad pasaulyje, turbūt taip pat ir Europoje trečdalį ar ketvirtadalį ligų sukelia aplinkos veiksniai. Tačiau neatsparumas ligoms tarp skirtingų grupių ir vietovių labai skiriasi.
Grėsmės sveikatai priežasčių grandinė, pradedant socialiniais ir ekonominiais veiksniais bei aplinkosaugos problemomis ir baigiant visuomenės gyvenimo sąlygomis bei atskirų jos narių elgsena, verčia ieškoti tinkamų prevencijos priemonių. Europos šalių veiklos pavyzdžiai įrodo, kokia efektyvi gali būti grėsmės sveikatai prevencijos politika. Visapusiškas situacijos įvertinimas leidžia teigti, kad prevencijos priemonės, taikomos kai kuriose Europos šalyse, gali penkeriais metais pailginti sveiko žmogaus gyvenimo trukmę.
Aplinkos triukšmas yra viena didžiausių urbanizacijos problemų susijusių su gyventojų gyvenimo kokybe ir sveikata.
XX a. antroje pusėje techninei pažangai įgavus didžiulį pagreitį, ypač triukšmingi tapo išsivysčiųsių šalių miestai. Triukšmo lygis nepalankiose miesto vietose siekia 72-78 dB. Tais atvejais gyvenamųjų pastatų patalpose ir teritorijose triukšmo lygiai 7-25 dB gali viršyti nustatytus didžiausius leidžiamus parametrus. Daugelyje miestų triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1-3 decibelais. Buvo prognozuota, kad triukšmo lygis per 15 metų padvigubės.
Daugiau kaip pusė europiečių gyvena triukšmingoje aplinkoje, trečdalis iš jų veikiami triukšmo naktį, kuris sukelia miego sutrikimus.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad svarbiausi aplinkos triukšmo šaltiniai – kelių eismas, geležinkelio bėgiai ir oro transportas, bei industrija.
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai gyvenamose teritorijose yra autotransporto srautai miestų gatvėse ir susisiekimo keliuose, kurie tam tikrais atvejais sudaro iki 80% bendro triukšmo lygio gyvenamose teritorijose.
Transporto keliamas triukšmas yra viena pagrindinių aplinkos kokybės problemų Europoje, susijusi su vis didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu esama padėtimi.
Triukšmas nuo senų laikų trukdo žmonėms. Gyvenime žmonės su triukšmu susiduria tiek darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje ir dėl jo poveikio gali buti trikdoma jų sveikata. Skaudžiausia pasekmė, kurią gali sukelti triukšmas, yra akustinė trauma – staigus fizinis klausos praradimas. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti klausos susilpnėjimą. Triukšmas žmones taip pat veikia netiesiogiai kaip stresorius, ir dėl to pasireiškia poveikis nervų, kraujotakos, virškinimo, endokrininei ar kaulų-raumenų sistemai. Iš tokių sveikatos sutrikimų galima paminėti kraujotakos sistemos ir miego sutrikimus, nerima, pablogėjusi žinių isisavinimą bei kitus su stresu susijusius sveikatos sutrikimus. Pabrėžiamas žalingas triukšmo poveikis vaikams – mokinių mokymuisi ir elgesiui.
Didelė dalis triukšmo i gyvenamąja aplinką patenka iš šalia esančių gatvių, kelių, geležinkelių, pramonės ar praskrendančiu lėktuvu. Tai yra pripažinti pagrindiniai aplinkos triukšmo šaltiniai.
Miestuose didžiausia įtaką daro tankus gatvių tinklas, sąnkryžos, automobilių skaičius, greitis, kelio danga. Triukšmo mąstai priklauso nuo eismo intensyvumo.
Plečiantis transporto ir pramonės infrastrukturoms, didėja ir aplinkos triukšmas.
Miesto ir buitinis triukšmo lygis buna nuo 40 iki 100 dB, tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos. Todėl yra svarbu, kad gyvenamojoje aplinkoje išliktų kuo daugiau vietų, neviršijančių triukšmo ribinių dydžių.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 164-5971) numato prievolę apskričių viršininkams patvirtinti triukšmo prevencijos zonas.
Triukšmo prevencijos zonose ūkio subjektams draudžiama planuoti ir vykdyti ūkinę veiklą, kuriai naudojami nauji triukšmo šaltiniai, kol bus gautas leidimas-higienos pasas. Nuostata taikoma ukinės veiklos vykdytojams pagal Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms butinas leidimas-higienos pasas, sąrašą, patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2007, Nr. 106-4352).
Šių triukšmo prevencijos zonų nustatymo apskrityse metodinių rekomendacijų paskirtis yra pateikti informaciją, kuri padėtų apskrities viršininko administracijoms nustatyti triukšmo prevencijos zonas.
Šios metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų 2007–2013 metų programos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 564 (Žin., 2007, Nr. 67-2614), 1.10 priemonę „Parengti triukšmo prevencijos zonų apskrityse nustatymo metodines rekomendacijas“.
Atsižvelgdama į visą tai, noriu iškelti keletą uždavinių:
1. Išsiaiškinti kas sukelia triukšmą;
2. įsigylinti į atskirų biotų triukšmo daromą neigiamą poveikį aplinkosaugos sferoje;
3. išsiaiškinti triukšmo poveikį žmonių sveikatai.