Įtariamojo teisės ikiteisminio tyrimo metu

Temos aktualumas.  Žmogaus teisės ir  jų gynimas yra vienas svarbiausių baudžiamojo proceso uždavinių, nes būtent baudžiamajame procese iškyla didžiausia asmens teisių pažeidimo grėsmė. Svarbiausias momentas yra, kai asmuo tampa įtariamuoju, nes tada jis gali realizuoti savo teises, todėl labai svarbu, kad kiekvienas pilietis žinotų, kaip galima gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, kadangi netinkamas įtariamojo teisių užtikrinimas gali sukelti skaudžius padarinius jo likimui.  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioms nuostatoms įgyvendinti, be kita ko, yra svarbu užtikrinti įtariamo nusikalstamos veikos padarymu, teisių ir laisvių apsaugą. Teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai buvo pažeistos įtariamojo teisės, pavyzdžiui byloje POPOV prieš Rusiją, kurią nagrinėjo Europos Žmogaus teisių teismas yra nustatytas pažeidimas, kadangi  Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, atsisakė liudytojus  apklausti ir taip sukėlė gynybos teisių apribojimą, nesuderinamą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis teisingo bylos nagrinėjimo garantijomis. Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta įtariamojo teisė kviesti bei apklausti liudytojus, tačiau akivaizdu, kad ji nėra absoliuti.  Taigi, kad ir kaip laikui bėgant įtariamieji įgavo vis daugiau teisių, ši tema vis dar yra aktuali ir tai įrodo teismų praktika. Taigi, kokias teises turi įtariamasis ir ar iš tiesų visada gali jomis pasinaudoti?

Darbo metu bus nagrinėjamos teisės įtvirtintos LR Konstitucijoje bei LR baudžiamojo proceso kodekse. Plačiau bus paaiškinamos tokios įtariamojo teisės, kaip teisė žinoti, kuo jis įtariamas, teisė turėti gynėją, susipažinti su ikiteisminio tyrimo (bylos) medžiaga, pačiam apklausti liudytojus (nukentėjusiuosius) arba prašyti, kad liudytojai (nukentėjusieji) būtų apklausti, taip pat teisės, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, teisė neduoti parodymų prieš save, pareikšti nušalinimus, gauti vertimą žodžiu ir raštu.

Šio darbo objektas yra įtariamojo tesės, jų ypatumai bei pritaikymas ikiteisminio tyrimo metu.

Kursinio darbo tikslas – atskleisti bei plačiau įsigilinti kokias teises įtariamasis turi ikiteisminio tyrimo metu.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti įtariamojo teises;
2. Nustatyti jų pritaikymą/nepritaikymą praktikoje;
3. Ištirti teismų praktiką.

Tyrimo metodai. Duomenys surinkti naudojantis baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės vadovėliais, LR Konstitucija, baudžiamojo proceso kodeksu. Tyrime buvo analizuoti teismų praktikos sprendimai ir baudžiamosios bylos. Nagrinėti įvairiausi autorių teisės darbai, apžvalgos.

Darbo struktūra. Kursinį darbą saudaro įvadas, du skyriai, išvados ir naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis - 31 puslapis. Bibliografinį sąrašą sudaro teisės vadovėliai, moksliniai darbai ir teismų nutartys.