Teisės aktas: samprata ir rūšys

Visa žmonijos raidos istorija parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių, reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje buvo daug įvairų papročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms, tapo teisės normomis. Todėl dar Senovės Romoje visiškai pagrįstai buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t.y. „Kur visuomenė, ten ir teisė“.

               Šiais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenėje, jos narių susiklausymas ir drausmė palaikoma, reguliuojama ir užtikrinama taip pat daugybės įvairaus pobūdžio elgesio taisyklių: teisės ir moralės normų, visuomeninių susivienijimų taisyklių, papročių, tradicijų ir kt. Be šių priemonių, kurios reguliuoja santykius visuomenėje, nebūtų galima užtikrinti materialinių vertybių gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialinių ir kultūrinių žmonių poreikių, apsaugoti kitų jų teisių ir teisėtų interesų. Ir apskritai jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, chaosas.

              Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teisės normos (t.y. privalomo elgesio taisyklės). Jos šiais laikais reguliuoja visus svbarbiausius visuomeninius santykius. Teisiškai sureguliuoti visuomeniniai santykiai tampa stabilesni, o pačioje visuomenėje įsivyrauja didesnė tvarka ir drausmė.

              Šio kursinio darbo pagrindinis tikslas – apžvelgiant teisės, kaip socialinio reiškinio atsiradimo prielaidas, suvokti kas yra teisės aktas, kokia jo paskirtis taip pat išanalizuoti teisės akto rūšis.

           Darbą sudaro penki pagrindiniai skyriai:

           Pirmame darbo skyriuje apžvelgiamos teisės, kaip socialinio reiškinio atsiradimo prielaidos.

           Antrame – supažindinama su teisės akto samprata.

           Trečiame – nagrinėjamos teisės aktų rūšys.

           Ketvirtame – analizuojamas bendrųjų teisės normų aktas, jų rūšys, struktūra bei galiojimas.

           Penktame –  analizuojami individualūs teisės normų aktai bei jų struktūra.

                 Darbo metu naudojami metodai: aprašomasis, teisės aktų, knygų, interneto puslapiuose pateiktos informacijos analizė.