Greitosios medicinos pagalbos slaugytojų bendravimas ir pacientais bei jų artimaisiais

Problemos aktualumas. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos organizacijose daug dėmesio skiriama geresniam pacientų aptarnavimui, teikiamų paslaugų kokybei bei plačiai analizuojami veiksniai, turintys įtakos sveikatos priežiūros organizacijos veiklai. Iš darbuotojų siekiama, kad jie dirbtų efektyviai, siekiant organizacijos tikslų, pamirštant tokius darbo aspektus kaip – geras darbuotojų bendravimas (Jakevičiūtė, 2011).

Mediko bendravimas su pacientu ir jo artimaisiais labai skiriasi nuo kasdienio bendravimo šeimoje, su draugais, klube ar parduotuvėje. Bejėgiškumas užklumpa, kai pacientas skundžiasi, o medikas nežino, ką atsakyti. Sutrikęs, kad nežino, kaip elgtis tam tikroje situacijoje, medikas dangstosi dideliu užimtumu, darbo krūviu ir bėga nuo paciento akių (Žukauskienė, 2017).

Sėkmingas bendravimas tarp slaugytojo ir pacientų yra reikšminga individualizuotos slaugos dalis (Kourkouta, Papathanasiou, 2014). Slaugytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis", kurį naudodami jie daro poveikį žmonėms, įgyja pacientų bei jų artimųjų pasitikėjimą. Slaugytojai privalo ne tik puikiai atlikti slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamus santykius ne tik su pacientu, bet ir jo artimaisiais – visa tai vyksta per pacientų priėmimą, duomenų rinkimą, informavimą, mokymą, parengimą visoms slaugos procedūroms (Jakučionienė, 2015).

Visų lygių sveikatos priežiūros sistemoje ypatingą vietą užima greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Greitosios medicinos pagalbos specialistai, teikdami skubią pagalbą, dirba sudėtingomis sąlygomis, susiduria su neapibrėžtomis situacijomis, priima įvairiapusius sprendimus, manipuliuoja dideliu kiekiu informacijos, todėl jiems dažnai iškyla skaudžių, pacientų gyvenimus ir jų gerovę lemiančių, klaidų tikimybė (Žigutienė, 2011). Greitosios medicinos pagalbos slaugytojai, iš visų medicinos darbuotojų, privalo geriausiai mokėti analizuoti savo santykius su pacientais ir pritaikyti bendravimo įgūdžius, nes jie pirmieji kontaktuoja su pacientais nelaimingų atsitikimu metu. Pagrindinės problemos, kurios atsiranda tarp slaugytojų ir pacientų bendraujant, yra šios: dviguba informacija, dviprasmybė, informacijos nesupratimas, per didelis krūvis, reguliatoriaus nesuderinamumas (Kuzinkovas, 2016). Nepaisant turimų žinių ir bendravimo su pacientais patirties slaugytojoms nėra lengva į situaciją pažvelgti iš paciento perspektyvos, suprasti jo rūpesčius, jausmus, norus, įsitikinimus ir vertybes. Kuo geriau greitosios medicinos pagalbos darbuotojai geba suprasti paciento požiūrį, tuo labiau paciento poreikius atitinkantį gydymą gali pasiūlyti. Bendraujant būtina prisitaikyti prie paciento žinių lygmens ir aiškiau perteikti informaciją, atpažinti ir gebėti reaguoti į emocijas (Karvelienė, 2015).

Efektyvios pagalbos pagrindas masinės nelaimės metu yra bendravimas. Jei nėra gero ryšio, skubią pagalbą teikiančios tarnybos negali veikti kaip viena komanda. Šių nesklandumų pasitaiko visuose lygmenyse, tiek tarp tarnybų, tiek ir jų pačių viduje. Todėl būtina, kad komunikacijos procedūros (pvz., personalo sukvietimo, nelaimės valdymo ir ryšių tarp tarnybų palaikymo) būtų planuojamos ir testuojamos. Be to, labai svarbu atpažinti prognozuojamas nesėkmes. Reikia kuo anksčiau užtikrinti efektyvų bendravimą tarp tarnybų, šalinančių nelaimę, vadovų ir susitarti palaikyti nuolatinį ryšį (Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, 2013).

Probleminiai tyrimo klausimai: Kokie veiksniai lemia slaugytojų bendravimą, teikiant skubią pagalbą?

Tyrimo objektas – Greitosios medicinos pagalbos slaugytojų bendravimas. Tyrimo tikslas – Ištirti greitosios medicinos pagalbos slaugytojų  bendravimą su pacientais bei jų artimaisiais.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslo informacijos šaltinius apie bendravimo sampratą, jį įtakojančius veiksnius bei svarbą slaugytojų profesinėje veikloje.
2. Nustatyti veiksnius, lemiančius slaugytojų bendravimą, teikiant skubią medicinos pagalbą.
3. Išsiaiškinti greitosios medicinos pagalbos slaugytojų pagrindines bendravimo problemas.

Tyrimo metodai:

1. Mokslo informacijos šaltinių analizė taikant abstrakcijos, apibendrinimo ir analizės teorinius metodus.
2. Kiekybinis tyrimas: anoniminė uždara anketinė apklausa.
3. Duomenų statistinė analizė.