Lietuvos bankininkystės raida Lietuvoje nuo 1990 metų

Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pinigus skolinančių ir užsienio valiutą keičiančių institucijų būta jau Babilone ( 2000 m. pr. Kr. ). Tačiau tikroji bankininkystės pradžia yra Renesanso laikai. Senovės prekybos centras buvo Italijoje, todėl ten ir atsirado pirmieji bankai, kurie priimdavo pinigus tiktai saugoti.

Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą (1861 m.), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m.)  yra glaudžiai susijęs su nepriklausomos bankų sistemos kūrimu. Būtent tuo laikotarpiu pradėjo kurtis Lietuvos bankų sistema. Tai buvo daroma dviem būdais: pertvarkant sovietinius bankus į komercinius ir steigiant naujus privačius komercinius bankus.

Dabar bankai suprantami kaip specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai laisvus pinigus, teikiantys kreditus, tarpininkaujantys atsiskaitymuose, leidžiantys į apyvartą pinigus, vertybinius popierius bei atliekantys su jais susijusias operacijas.

Iš tiesų, nei vienos šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. Darbo tikslas pasigilinti į  bankų atsiradimo ir vystymosi istoriją Lietuvoje nuo 1990 m., atskleisti mūsų valstybės bankų sistemos veiklos kitimą.