Šeimos įtaka vaiko skaitymo kultūros ugdymui

Temos aktualumas. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kada informacinės technologijos sparčiai veržiasi ne tik į viešą, bet ir į asmeninį gyvenimą, skaitymo kultūra kinta: šiuolaikinį skaitytoją knygos pasiekia internetu, kompaktinėse plokštelėse, reklamos gausa mažina galimybes geros literatūros pasirinkimui. Tai reikalauja ir atitinkamų gebėjimų skaityti: nepakanka vien dėlioti raides į žodžius ir sakinius bei suvokti jų prasmę. Šiuolaikinis pasaulis pilnas įvairiausių žanrų, rūšių, stilių tekstų – nuo pakelės nuorodų, skaitomų pro pralekiančio automobilio langą, iki sudėtingiausių mokslinių straipsnių – o žmogus turi gebėti pritaikyti jiems tinkamus perskaitymo būdus, rasti tinkamą informaciją, ją palyginti ir įvertinti bei panaudoti. Šie gebėjimai būtini sėkmingam mokymuisi, laisvalaikiui, darbui – gyvenimui. Anot IEA PIRLS koordinatorės Lietuvoje I. Mackevičienės (2013), skaitymas ir skaitymo gebėjimai yra viena iš svarbiausių ankstyvojo ugdymo veiklų, kuri daro įtaką tolesniam akademiniam tobulėjimui ir yra pagrindinis mokymosi pamatas bei stiprus asmeninio augimo veiksnys. Ir už šią veiklą atsakomybė tenka tėvams, nes „knygą vaikui paduoti tik tada, kai jis pats mokosi skaityti, – per vėlu“ (Rodriguez, Rivera, 2009, p. 1). Pasak C. Rodriguez ir R. Rivera (2009), balsas, kalbėjimo ritmas ir intonacija, tėvų veidas – pirmoji vaikų „knyga“.

Viso pasaulio mastu garsiai kalbama apie skaitymo skatinimo projektus, nes vaikų nesidomėjimas skaitymu tampa grėsme tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Sparčiai judančios į priekį technologijos apie save primena ne tik suaugusiems. Kaip teigė pirmasis Švedijos skaitymo ambasadorius Johanas Unenge (cit.Vansovič, 2015), statistiniai duomenys rodo, kad Švedijoje per pastaruosius metus 9-erių metų amžiaus grupėje išmaniuosius naudoja daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų, o pirmą kartą vaikas supažindinamas su virtualiuoju pasauliu turėdamas vos du metukus. O dr. Sungailienė ir Solovjovienė teigia (2014): VU studentų atlikti tyrimai parodė kad Lietuvoje pagrindiniais vaikų ir paauglių skaitomais tekstais tapo ne populiaraus skaitmeninio formato knygos internete, o kompiuterinių žaidimų instrukcijos ir SMS žinutės. Tad nieko keista, kad vaikai tampa labiau užsidarę savyje, nekomunikabilūs bei nebesidomi knygų skaitymu.

Tiek tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS (2011), tiek tarptautiniame penkiolikmečių tyrime OECD PISA (2009) fiksuojamas faktas, kad šeima daro didelę įtaka vaiko skaitymo kultūros ugdymui.

Tyrimo problema. Vos prieš pusmetį siekiant nustatyti Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro vyresniųjų klasių mokinių skaitymo lygį, nuostatas bei įpročius buvo atliktas instrumentuotas tyrimas – anketa Online „Knygų skaitymo tendencijos“ . (Jonkuvienė, 2014). Tyrimo rezultatai atskleidė žemą vaikų skaitymo motyvaciją: trečdalis apklaustųjų nurodė, kad skaito tik dėl to, kad reikia pamokoms, savo malonumui skaito vos šeštadalis, o tėvų raginami – dar mažiau – apie penktadalis respondentų. Taip pat nustatyta, kad respondentai neturi tvirtų nuostatų renkantis knygą: penktoji dalis apklaustųjų atsakė, kad knygą renkasi pagal žanrą arba draugų ir artimųjų rekomendacijas. Turinio santrauka domisi vos šešioliktoji dalelė respondentų. Skaitymo kultūra lemia visų dalykų mokymąsi ir sėkmę, kurios šaknys glūdi šeimoje.

Tyrimui keliami probleminiai klausimai: kokia skaitymo ir skaitymo kultūros esmė, kokios vaikų skaitymo kultūros ugdymo šeimoje galimybės ir ar jos išnaudojamos Kretingos rajono Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių šeimose.

Tyrimo objektas. Šeimos įtaka vaiko skaitymo kultūros ugdymui Kretingos rajono Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre.

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti šeimos įtaką vaiko skaitymo kultūros ugdymui Kretingos rajono Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre.

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti skaitymo ir skaitymo kultūros esmę.
2. Išsiaiškinti vaiko skaitymo kultūros ugdymo šeimoje galimybes.

3. Išanalizuoti šeimos įtaką vaiko skaitymo kultūros ugdymui Kretingos rajono Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre.

Tyrimo metodai ir priemonės. Rašant kursinį darbą buvo taikomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa). Tyrimo imtis – 30 vaikų. Kiekybinio tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Offise Excel 2013 kompiuterine programa.

Informacinių šaltinių apžvalga. Skaitymo reikšmę vaikystėje, jo įtaką formuojantis asmenybei bei jos skaitymo kultūrai, ir kaip visa tai priklauso nuo šeimos tyrinėja Lietuvos ir užsienio mokslininkai: J. Herring (1998), K. Buidovaitė (2010), E. Marcelionienė (2012), R. Bartaševičius (2012), O. Monkevičienė (2013), V. Stasėnaitė (2014), R. Kišūnaitė (2014), D. Andriuškevičienė (2014), tarptautinius penkiolikmečių (OECD PISA 2009 ir 2012) ir skaitymo gebėjimų (PIRLS 2011) tyrimus apžvelgia J. Dudaitė (2010), V. Vaicekauskienė (2014), M. Stundžia ir V. Vaicekauskienė (2013) bei I. Mackevičienė (2013). Prasmingomis įžvalgomis apie skaitytojų ugdymą šeimoje dalijasi D. Pennac (2004), A. Glosienė (2006), O. Tijūnėlienė (2008), D. T. Dodge, Sh. Rudick ir K. Berke (2008), V. Indrašienė ir E. Kapočiūtė (2008), D. Jakavonytė ir D. Kiliuvienė (2008), C. Rodriguez ir M. C. Rivera (2009), R. Sabaliauskienė ir R. Rimkienė (2009), S. Petružienė ir R. Gabalytė (2011), A. Augustaitienė (2012), E. Teixidor (2014), L. Sungailienė ir D. E. Solovjovienė (2014), J. Vansovič (2015), R. Elijošaitytė (2015).