Žmogaus teisės ir laisvės LR Konstitucijoje

Žmogaus teisės - šiuolaikinės civilizacijos esminės vertybė.[1] Žmogaus teisės – tai laisvė veikti savo valia, vadovautis laisvu apsisprendimu.[2] Žmogaus teisės – savarankiškos ir nepakartojamos asmenybės savęs įkūnijimo ir reiškimo būdas.[3] Žmogaus teisės – priemonė, padedanti siekti dvasinių ir materialinių vertybių, realizuoti žmogaus sugebėjimus.[4] Žodis „teisė“ ne tik lietuvių, bet ir kitose Europos valstybių kalbose išreiškia tiesią, tikslią ribą, tiesą, teisingumą. Teisės terminas kasdienėje kalboje vartojamas pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Bendriausia prasme teisė gali būti apibūdinama kaip tam tikros galimybės, kurių turi vienas ar kitas asmuo, taip pat kaip šių galimybių atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindai. Tai teisė į darbą ar poilsį, teisė vairuoti, noras studijuoti teisę, žmogaus teisių užtikrinimas ir t.t.

Tai tik keli žmogaus teisių apibrėžimai, tačiau jų yra žymiai daugiau. Taip yra dėl to, kad žmogaus teisių vienareikšmiškai apibrėžti neįmanoma. Tai yra daugiaplanė kategorija, turinti politinį, teisinį, filosofinį bei moralinį aspektus. Ji gimė kovoje su feodaline priespauda, politine, socialine ir religine nelygybe ir kuriant valstybę bei visuomenę, pagrįstas laisvės, lygybės ir brolybės idealais. Pirmieji pamatiniai aktai šioje srityje - Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija (1776), o taip pat Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos Žmogaus teisių Deklaracija (1789) - buvo pagrįsti idėja, kad visi žmonės yra lygūs ir turi tam tikras prigimtines ir neatskiriamas teises. Šios idėjos padarė revoliuciją žmogaus teisių reguliavimo srityje.

1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo rengiama atsižvelgiant į pagrindinius Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius žmogaus teisių reikalavimus. Mums – tai „įstatymų-įstatymas“, „normų-norma“, pagrindinis teisių ir laisvių rinkinys.

Darbo tema – „Žmogaus teisės ir laisvės 1992 m. LR Konstitucijoje“. Tema plati ir įvairialypė, reikalaujanti susitelkimo ir mokslinio ištyrimo. Tai viena populiariausių šiuolaikinės pasaulio bendruomenės temų. Tema gvildenama daugelio teisės specialistų mokslo darbuose, taip pat teismų praktikoje.

Darbo tikslas – atskleisti žmogaus teisių ir laisvių sistemą remiantis fundamentaliu teisės aiškinimo metodu.

Darbo uždaviniai:

– išsamiai atskleisti teisių ir laisvių sampratą;

– ištirti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos lygmenis;

– aptarti LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisivių kategorijas;

– išnagrinėti žmogaus teisių ir laisvių ribojimo problemas;

Darbo tikslų siekiama remiantis loginiu, sisteminiu, teleologiniu, lyginamosios analizės ir istoriniu metodais. Darbe analizuojama teisių ir laisvių samprata, apsaugos lygmenys, žmogaus teisių ir laisvių kategorijos, ribojimo galimybės. Siekiant darbo tikslo darbe remiamasi norminiais teisės aktais, specialiąja moksline literatūra, didelis dėmesys skiriamas LR Konstitucinio Teismo praktikai.

Pagrindinis darbo tyrimo objektas yra LR Konstitucijoje teisių ir laisvių katalogą numatančios normos.

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio "Žmogus ir valstybė" komentaras., Teisės problemos, 1999, Nr.1-2.

[2]. Ibid. P. 125.

[3] Ibid. P. 125.

[4] Ibid. P. 125.