Teisė į gyvybę

Temos aktualumas - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodoma, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tai yra labai svarbu tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Teisė į gyvybę - viena fundamentaliausių žmogaus teisių. Tai yra pagrindas visoms kitoms žmogaus teisėms. Teisė į gyvybę yra įtvirtinta ir saugoma tarptautinėje teisėje, o taip pat ir nacionalinėje teisėje nustatant valstybei pozityvias ir negatyvias pareigas šios teisės atžvilgiu. Dėl savo plačios apimties bei ypatingos padėties kitų žmogaus teisių kontekste ši teisė kartu yra ir viena iš labiausiai prieštaringų ir daug diskusijų keliančių teisių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje suformuluotas tautos pasiryžimas kurti teisinę valstybę kartu nusako ne tik valstybės raidos kryptį, bet ir kriterijų, pagal kurį kiekvieną kartą galima pasitikrinti Lietuvos valstybės laivo koordinates pakeliui į teisinę valstybę. O tokio pasitikrinimo kriterijus- žmogaus teisės ir jų faktinė realybė: turime teisinės valstybės tiek, kiek iš tikrųjų gerbiame žmogaus teises[1].

Žmogaus teisės į gyvybę apsaugos problematika kelia daugybę klausimų ir diskusijų. Tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai įvairiais aspektais nagrinėja žmogaus teisių apsaugos teisinį reglamentavimą ir kylančius aktualius socialinius bei politinius klausimus.

Šiuolaikinėje teisėje neįmanoma rasti vieningo žmogaus teisių apibrėžimo. Prof. V. Vadapalas žmogaus teises vadina „visuomeninėmis vertybėmis – laisvėmis, imunitetais ir privilegijomis, kurių gali reikalauti žmogus „kaip savo teisės“ kiekvienoje visuomenėje, kurioje jis gyvena“[2]. Netgi fundamentalios (prigimtinės) teisės tėra dalykiškas susitarimas, nes formali žmogaus teisių sudėtis nėra visuotinai pripažįstama, todėl ir taikoma skirtingai. Kiekviena šalis interpretuoja ir adaptuoja teises pagal savo poreikius ar patogumus. Kiti teisės profesoriai žmogaus teises įvardija, taip: „kiekvienas individas turi tam tikras neatimamas ir teisiškai užtikrintas teises, apsaugančias jį nuo valstybės kišimosi bei vyriausybės piktnaudžiavimo savo valdžia“[3]. Mano nuomone tai yra laikinas sąrašas privilegijų, kurias mes vienaip ar kitaip įgauname. Jos yra sukurtos žmonių ir kitusios visą laiką lig pat šių dienų.

Darbo tikslas- atskleisti asmens teisės į gyvybę apsaugos konstitucinius aspektus.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti asmens teisės į gyvybę konstitucinį įtvirtinimą;

2. Išnanalizuoti žmogaus teisės į gyvybę turinį;

3. Atlikti Konstitucinio teismo ir Žmogaus teisių teismo praktikos analizę, susijusią su asmens teisės į gyvybę užtikrinimu.

[1] Asmens konstitucinės teisės Lietuvoje (1996). Konferencijos medžiaga. Vilnius.

[2] Vadapalas V. (1998). Tarptautinė teisė: bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas.

[3] Akehurst M., Malanczuk P.(2000). Šiuolaikinės tarptautinės teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas.