Kauno vaizdavimas Edmundo Janušaičio kūriniuose

Kaunas – miestas, turintis gilias istorines literatūros tradicijas. Čia yra gyvenęs ir kūręs Adomas Mickevičius, su Kaunu susiję lietuvių literatūros klasikų Antano Baranausko ir Motiejaus Valančiaus vardai. 1918–1940 m. Kaunas, tuometinė laikinoji sostinė, tapo ir lietuvių literatūrinio gyvenimo centru. Čia telkėsi pagrindinės leidyklos, kuriose buvo spausdinami svarbiausi šalies kultūriniai ir literatūriniai periodikos leidiniai. Kaune veikė ir Vytauto Didžiojo universitetas (įsteigtas 1922 m.) su itin stipriais Humanitarinių mokslų bei Teologijos fakultetais, kuriuose dėstė žinomi ir pripažinti šio laikotarpio lietuvių rašytojai – Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozapas Herbačiauskas.

Svarbus tarpukario Kauno literatūrinio gyvenimo fenomenas – garsių rašytojų ir kultūrininkų namuose veikę salonai. Vienas iš jų buvo kunigo ir poeto Maironio namuose, kur dabar yra įsikūręs Maironio lietuvių literatūros muziejus (7).

Apie Kauno vaizdavimą literatūros kūriniuose yra rašiusi Viktorija Šeina-Vasiliauskienė. Straipsnyje „Poetinis tarpukario Kauno tekstas“ teigiama, jog kultūros semiotikos požiūriu, „literatūrinis miesto vaizdinys yra neišvengiamai įsipynęs į bendrąjį, miesto architektūros, istorijos, visuomeninės minties formuojamą, miesto tekstą“ (16, 137). Miesto teksto samprata perimta iš kultūros semiotiko Vladimiro Toporovo studijos apie Peterburgo tekstą rusų literatūroje. „Kaip ir bet kuris kitas miestas, Peterburgas turi savo „kalbą", – teigia Toporovas. – Jis kalba mums savo gatvėmis, aikštėmis, vandenimis, salomis, sodais, pastatais, paminklais, gyventojais, istorija, idėjomis ir gali būti suprastas kaip savitas heterogeniškas tekstas, kuriam būdinga prasminė vienovė“ (16, 137). Visais miesto teksto lygmenimis yra kuriamas konkretaus miesto mitas, kitaip tariant, šio teksto suvokėjų susiformuota apibendrinta miesto idėja (16, 137).????

Šio darbo tikslas – paanalizuoti, kaip Kaunas vaizduojamas, užrašomas poeto, rašytojo, eseisto, bardo Edmundo Janušaičio kūriniuose.

Uždaviniai:

1. Trumpai apibūdinti rašytojo Edmundo Janušaičio kūrybinę, visuomeninę veiklą ir sąsajas su Kaunu;
2. Analizuoti, kokios Kauno vietos vaizduojamos Edmundo Janušaičio poezijoje? Kaip jos aprašomos (ar vyrauja teigiama, ar neigiama nuomonė apie Kauną, pasakojama iš asmeninės perspektyvos, ar tarsi stebint įvykius iš šalies)?
3. Išskirti, kaip Kaunas užrašomas E. Janušaičio romane Žaliakalnio brukas, kokios Kauno miesto vietos vaizduojamos šiame romane.

Tyrimo objektas – Kauno užrašymai E. Janušaičio kūryboje.

Tyrimo medžiaga – E. Janušaičio eilėraščių rinkiniai Amalgama (1998), Ekvinokcija (2004), Anakonda (1993), Bumerangas (1989), Zonos (1994) ir romanas Žaliakalnio brukas (2010).

Problema – kadangi tiek E. Janušaičio poezijoje, tiek romane Žaliakalnio brukas vaizduojamas Kaunas, užrašomos įvairios Kauno vietos, šiame darbe tyrinėsiu ir bandysiu atskirti, kuo skiriasi (ar iš viso skiriasi) Kauno vaizdavimas minėto autoriaus poezijoje ir romane Žaliakalnio brukas: kokioms Kauno vietoms skiriama daugiausiai dėmesio, kaip jos vaizduojamos?

Hipotezė – galima teigti, kad rašytojo, poeto, eseisto ir bardo E. Janušaičio poezijoje ir romane Žaliakalnio brukas vyrauja autoriaus gimtojo rajono – Žaliakalnio – vaizdavimas. Nors poezijos rinktinėse Amalgama, Ekvinokcija, Anakonda, Bumerangas ir Zonos aprašomi ir kiti Kaune esantys objektai: Muravos rūmai, Karininkų Ramovė, Katedra, Romainių mikrorajonas, tačiau daugiausiai dėmesio vis tiek skiriama Žaliakalniui.

Temos ištirtumas – Kauno vaizdavimas E. Janušaičio kūryboje nėra plačiau tyrinėtas. Apie Kauną įvairiais aspektais yra rašę:

Laimonas Inis Penkiaknygėje apie Kauną, istoriją ir kauniečius ir knygoje, pavadintoje Hamletas baltomis pirštinėmis: novelės apie prieškario Kauną. Alfonsas Bieliauskas yra parašęs Kauno romaną. Kaunui skirta jungtinio autorių kolektyvo – E. Aleksandravičiaus., D. Kuizinienės, M. Kuodžio, T. Pabedinsko, J. Staniškytės, J. Tutlytės, R. Žukienės – knyga Kauno atradimai ir mokslo straipsnių rinkinys Literatūrinė Kauno regiono savimonė. Poezijos knygą „Dulkėta Kauno saulė“ yra parašiusi Judita Vaičiūnaitė (vyrauja autorės gimtojo miesto Kauno tematika) ir pasakininkas Julius Kaupas – Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose, 1948 m.

Darbo naujumas ir specifiškumas – nors nemažai autorių yra rašę apie Kauną, jo vaizdavimą įvairiuose literatūros kūriniuose, tačiau nėra plačiau tyrinėtas Kauno vaizdavimas, jo įliteratūrinimas taikant literatūros topografijos teoriją. Šiame darbe, taikant Lietuvoje dar gana naują literatūros topografijosteoriją, bus gilinamasi į Kauno miesto vaizdavimą E. Janušaičio kūryboje (šio autoriaus kūriniai taip pat nėra susilaukę didesnio literatūros tyrinėtojų dėmesio). Todėl mano tiriamasis darbas pateiks naujų įžvalgų apie Kauno vaizdavimą šiuolaikinėje literatūroje, t.y. šiuolaikiniams rašytojams priskiriamo Edmundo Janušaičio kūryboje (nes iki šiol dauguma mokslo darbų ir kitokio pobūdžio publikacijų buvo skirta prieškario ar tarpukario Kaunui).

Tyrimo metodai – aprašomasis, analitinis, semiotinis.

Teorinė medžiaga – pagrindinė teorinė medžiaga yra literatūros tyrinėtojo, pedagogo Vigmanto Butkaus straipsniai apie literatūros topografiją: Literatūros topografija: (poli)metodologinės trajektorijos (Teoriniai apmatai topografinės tapatybės ir topografinės vaizduotės studijoms lietuvių literatūroje) ir Literatūros topografija: lietuviškoji patirtis ir jos

1. Dar remiuosi E. Aleksandravičiaus., D. Kuizinienės, M. Kuodžio, T. Pabedinsko, J. Staniškytės, J. Tutlytės, R. Žukienės knyga Kauno atradimai ir Viktorijos Šeina-Vasiliauskienės straipsniu Poetinis tarpukario Kauno tekstas. Taip pat Virginijos Šlekienės straipsniu Vilnius Juditos Vaičiūnaitės kūryboje.

Darbo struktūra – darbas susideda iš penkių dalių: įvado, teorinės dalies, analizės dalies, išvadų ir priedo. Teorinėje dalyje trumpai apžvelgiami literatūros topografijos tyrinėjimai pasaulyje ir Lietuvoje. Taip pat apibūdinama rašytojo E. Janušaičio kultūrinė bei visuomeninė veikla ir sąsajos su Kaunu. Analizės dalis susideda iš dviejų dalių: vienoje analizuojama, kaip Kaunas vaizduojamas E. Janušaičio poezijoje, kitoje – kaip Kauno miestas užrašomas šio autoriaus istoriniame-mistiniame romane Žaliakalnio brukas. Darbo priede pateikiamas mano ir kolegės rašytas straipsnis apie romano Žaliakalnio brukas sutiktuves, kuris buvo išspausdintas Prienų laikraštyje Krašto vitrina.