Tautinės, kalbinės, religinės ir etninės mažumos Europoje

Pasaulyje sunku rasti šalį, kurioje žmonės kalba viena kalba, priklauso tai pačiai rasei, išpažįsta vieną tikėjimą, laikosi tų pačių papročių, puoselėja vienos kultūros tradicijas. Vykstantys globalizacijos procesai verčia žmones vystytis, tobulintis. Kultūrinis išsilavinimas tampa taip pat svarbus, kaip ir politinis ar ekonominis. Globalizacijos procesas reikalauja naujų žinių apie svetimas tautas, religijas ar kalbas, todėl verta giliau pažinti savo kultūrą ir stengtis suprasti svetimą. Neretai sakoma, kad globalizacijos procesai padeda formuoti bendrąją pasaulio kultūrą, ištrinti ribas tarp skirtingų tautų. Kai kurie reiškiniai ar produktai jau paplito po visą pasaulį ir tapo daugelio kultūrų komponentu.

Pagal tarptautinę praktiką tos tautinės grupės, kurių valstybės egzistuoja, vadinamos tautinėmis mažumomis, o tos, kurios neturi valstybės, – etninėmis grupėmis. XXI amžiuje tautinių mažumų problema darosi vis aktualesnė ne tik žengiančioms pirmuosius demokratijos žingsnius valstybėms, bet ir senas demokratines tradicijas turinčiai Europai, jau nekalbant apie tas šalis, kur demokratija dar nepasiekiama.

Pasaulis pasižymi kultūrų, rasių, tautybių, kalbų įvairove. Skirtingų kultūrų žmonės laikosi tų pačių esminių sampratų, tačiau žiūri į jas iš skirtingų taškų. Daug sunkumų iškyla bendraujant su kitų kultūrų atstovais. Problemų sukelia kalbos, etnografiniai ar kitokie barjerai. Sunku perprasti kitos šalies papročius, vyraujančias tradicijas, žmonių pažiūras, elgesio motyvus. Pirmiausia reikėtų kiek įmanoma daugiau sužinoti, kokie egzistuoja kultūriniai skirtumai. Juk net paprasčiausias padėkos gestas, šypsena ar linktelėjimas galva įvairiose kultūrose yra traktuojami nevienodai. Tarpkultūrinis, tarptautinis bendravimas neapsiriboja vien tik domėjimusi kita šalimi ar tauta. Reikia pakankamai gerai įvaldyti žodinį bendravimą, o tam reikalingas kalbos mokėjimas. Turbūt svarbiausia savybė norint pažinti kitos tautybės ar religijos žmogų - išmokti toleruoti. Tai reikšmingas žingsnis į geresnę ateitį, kontraktų užmezgimą, artimesnį bei efektyvesnį bendradarbiavimą.

Kiekviena valstybė privalo sudaryti sąlygas, kad tautinės mažumos ar etninės grupės galėtų plėtoti savo kultūrą, išlaikyti savo kalbą, papročius, tikėjimą. Valstybė turi gerbti kiekvieno piliečio laisvą pasirinkimą ir susilaikyti nuo bet kokių jėgos veiksmų, kuriais iš tautų būtų atimama jų teisė į apsisprendimą ir nepriklausomybę.

Šiame darbe bus kalbama apie tautines, kalbines, religines ir etnines mažumas Europos šalyse, aptarti pagrindiniai aspektai, susiję su šiomis mažumomis, bei pateikti

Darbo objektas – tautinės, kalbinės, religinės ir etninės mažumos Europoje.

Darbo problema – kokia yra Europos tautinė sudėtis?

Darbo tikslas – apžvelgti tautines, kalbines, religines ir etnines mažumas Europos šalyse.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti tautinių, kalbinių, religinių ir etninių mažumų sampratą.
2. Išnagrinėti mažumų bruožus.
3. Apžvelgti mažumas Europoje.

Temos aktualumas. Vykstant globalizacijos procesui susiduria skirtingos kultūros, jos persipina ir pradeda sąveikauti. Tautų įvairovės problema gali būti sprendžiama pažįstant šalių bei regionų subtilybes, atrandant susiklosčiusių situacijų priežastis bei nagrinėjant šalių tautines sudėtis.