Konservanto įtaka žaliavinio pieno baktericidinei taršai

Pienas – tai sudėtinga koloidinė, polidispersinė sistema, kurios vandenyje (dispersinėje terpėje) vienokios ar kitokios būklės yra visos jos sudėtinės dalys (dispersinė fazė): riebalai, baltymai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai, fermentai ir kt. biologiškai aktyvios medžiagos. Taip pat pieno sudėtyje galima aptikti pašalinių, iš aplinkos ar gyvulio organizmo jį gydant patenkančių pienui nebūdintų inhibitorinių medžiagų (antibiotikų, vaistų likučių, toksinų ir kt.). Pieno produktų gamybą įtakoja žaliavinio pieno sudėties ir savybių kitimai technologinių procesų metu. Todėl priimant pieną perdirbimui turi būti įvertinta pieno sudėtis bei jo kokybė. Tuo tikslu pieno mėginiai pristatomi į VĮ „Pieno tyrimai“ laboratoriją pieno sudėties bei kokybės rodiklių nustatymui. Priklausomai nuo laboratorinio tyrimo atlikimo būdo iš bet kurios pieno siuntos ar bendros pieno supirkimo punkto talpyklos paimtas vienkartinis pieno mėginys, į kurį įdedama arba nededama konservanto. Pavyzdžiui, mėginiai pieno sudėčiai ir bakteriniam užterštumui nustatyti konservuojami tam skirtais konservantais (Bronopol, Sedupol), inhibotorinių medžiagų kiekiui nustatyti – kitos rūšies konservantais (Neba), o pieno užšalimo temperatūrai nustatyti – nekonservuojami. Pieno mėginiai konservuojami pieno supirkimo punktuose laikantis pieno supirkimo taisyklių ir VĮ „Pieno tyrimai“ patvirtintų mėginio paėmimo ir konservavimo reikalavimų. Naudojant konservantus patiriamos papildomos išlaidos. Be to, neretai naudojant konservantus pažeidžiami reikalavimai, todėl gali būti teršiama aplinka ar kilti pavojus žmogaus sveikatai. Todėl tikslinga būtų ištirti pieno mėginių skirtų laboratoriniams tyrimamams (riebalų ir baltymų kiekio, somatinių ląstelių skaičiaus bei baktericidinė taršos) konservavimą ekologiška konservavimo priemone – šalčiu.Darbo tikslas: išnagrinėti žaliavinio pieno konservavimo įtaką pieno rodikliams.