Skurdo interpretacija teoriniame kontekste

Temos aktualumas. Skurdas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje. Įvairūs globalizaciniai, ekonominiai, politiniai ir socialiniai įvykiai bei procesai sąlygojo skurdo atsiradimo ir plitimo problemą. Skurdo plėtrą taip pat skatina “paveldimumo” kriterijus, kai skurdas yra paveldimas iš kartos į kartą. Šis fenomenas yra aiškinamas tuo, kad skurde gyvenantys asmenys, skirtingai nei likusi visuomenės dalis, turi kitokią kultūrą, kurioje dominuoja beviltiškumas ir nepilnavertiškumas. Daug mokslininkų ir tyrėjų (Lewis, Gordon, Rowntree, Sen, Šileika, Zabarauskaitė ir kt.), susijusių su šiuo socialiniu blogiu aiškinasi skurdo koncepciją, jos raidą, kilmę bei priežastis. Skurdas yra tampriai susijęs su žmogaus socialine raida – evoliucionavo kartu su žmogumi. Jei anksčiau skurdas buvo grindžiamas ekonominiu pagrindu ir žinomas labai siaura prasme, tai šiandien šio reiškinio konceptualizacija yra labai plati, apima daug veiksnių ir jis yra tyrinėjamas bei analizuojamas, naudojant įvairius indikatorius. Skurdas pasaulio šalyse pasireiškia skirtingomis priežastimis. Ne išimtis ir Lietuva, kuri būdama Sovietų Sąjungoje nepasižymėjo didele skurdo problema. Didelės įtakos tam turėjo panašios pajamos, visiems prieinama socialinė apsauga, pilnas darbo užimtumas, galimybė mokytis ir tobulėti visiems be išimties. Griuvus šiai santvarkai, žlugus pramonės gigantams, atėjus į įvykių areną privačiam verslui, pradėjo plisti socialinė ir materialinė nelygybė, bedarbystė, benamystė ir pan. Kita vertus, ilgus metus Sovietų Sąjungoje žmogumi rūpinosi valstybė: mokslu, darbu, būstu. Šios santvarkos žlugimas turėjo ir psichologinių priežasčių žmogui tapti skurdžiu: nesugebėjimas savimi pasirūpinti ir prisitaikyti prie naujos kūriamos santvarkos pokyčių. Migracija sąlygojo skurdo plėtrą Lietuvoje (darbingų žmonių skaičiaus mažėjimas: smukęs mokesčių surinkimo lygis atsiliepė asmenims, kurie yra valstybės išlaikomi), taip pat tiems paties lietuviams, išvykusiems į kitas valstybes ir nesusiradus darbo arba dirbantiems už mažą užmokestį. Skurdo plitimui Lietuvoje didelės įtakos turėjo globalizacinis įvykis: 2008 metų finansinė krizė: išaugusi bedarbystė, smarkiai kritęs atlyginimas, nemokios paskolos, paimtos būstui įsigyti ar verslui plėsti. Skurdo priežasčių yra daug, jas apibrėžia nemažai socialinių teorijų, kurių pagalba, išanalizavus šį fenomeną, galima ieškoti konkrečių būdų ir priemonių tam tiksroms skurdo priežastims šalinti arba mažinti. Labai svarbi yra pati skurdo istorija, atskleidžianti skurdo ištakas, kadangi šis socialinis reiškinys atsirado kartu su žmogaus civilizacijos užuomazgomis, kurios pasireiškė, atsiradus finansinei nelygybei, susisluoksniavimui, nevienodam galimybių prieinamumui, politiniams įvykiams (pvz. karai, skurdinantys valstybes), geografinių sąlygų susiformavimui (pvz. trečiosios pasaulios šalys, kaimo vietovės) ir pan. Tam, kad išsiaiškinti skurdo fenomeną, būtina susipažinti su skurdo raidos istorija ir evoliucija, jos priežastimis, tam tikrais laikotarpiais gimusiomis skurdą apibrėžiančiomis socialinėmis teorijomis bei galimybėmis mažinti jo plėtrą.Mokslinė problema: Kokios socialinės teorijos nagrinėja skurdo fenomeną? Kas identifikuoja absoliutaus skurdo reiškinį? Kokios socialinės teorijos apibūdina skurdą Lietuvoje?Darbo tikslas – interpretuoti skurdą teoriniame kontekste.Darbo uždaviniai: apžvelgti absoliutaus skurdo konceptualizacijos raidą; išanalizuoti absoliutaus skurdo socialines teorijas; išsiaiškinti kokios socialinės teorijos apibrėžia absoliutaus skurdo Lietuvoje atvejį;Pagrindinės sąvokos: skurdas, absoliutus skurdas, skurdo ribos, socialinė teorija.Darbo objektas: absoliutus skurdas.Darbo metodas: mokslinės literatūros šaltinių, strateginių bei praktinių aspektų analizė ir apibendrinimas.