Investicinė aplinka Lietuvoje

Paskutiniaisiais dešimtmečiais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ekonominėje sistemoje vis didesnę reikšmę įgauna kapitalo judėjimas įvairiomis formomis. Užsienio investicijų pritraukimas tapo vienas svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje. Šiandien tampa akivaizdu, kad svarbiausia sąlyga klestėti valstybei yra didelis investicijų aktyvumas. O tai pasireiškia vidinių, išorinių resursų efektyviu panaudojimu ir investicijų pritraukimu. Užsienio kapitalo vaidmuo šalių ekonomikos plėtrai tampa vis didesnis, nes užsienio investicijos sparčiausias technologijos perdavimo būdas. Besivystančios šalys būtų sugaišusios daug dešimtmečių, kad pasiektų tą technologijos tobulumo lygį, kurį išsivysčiusios šalys buvo pasiekusios jau amžiaus viduryje, jei ne užsienio investicijos. Užsienio investicijos vaidina lemiamą vaidmenį globalizacijos procese. Remiantis pasauline patirtimi teigiama, kad užsienio investicijų pritraukimas ir jų panaudojimas sąlygoja ekonomikos plėtrą ir skatina socialines – ekonomines reformas šalyje.Lietuvai buvus Tarybų Sąjungoje, jos pagaminta produkcija 90 proc. buvo eksportuojama į sąjungos šalis, ir dėl produkto kokybės ar konkurentabilumo mažiausiai buvo kreipiama dėmesio. Po nepriklausomybės atkūrimo, technologinis paveldas buvo skurdus, eksportas į sąjungines šalis beveik nutrūko. Tam, kad tarptautinė prekyba atsigautų, reikalingi ir nauji produktai atitinkantys tarptautinius reikalavimus, o tai siejama su naujom technologijom ir didelėm investicijom, vietinis investavimas labai mažas ir neefektyvus, dėl to reikalingas technologinis investavimas iš šalių kurios turi tarptautinę patirtį. Minėtina, kad nepaisant keleto metų spartaus ekonomikos augimo, mažėjančio nedarbo lygio, ir greitai kylančio pragyvenimo lygio po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais, Lietuva stipriai ir per daug skaudžiai nukentėjo nuo 2008 metais prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės, kurios globalūs padariniai yra ir bus jaučiami dar ne vienerius metus. Todėl Lietuvai, kaip mažai ir dar pakankamai jaunai demokratinei valstybei užsienio kapitalo atėjimas yra gyvybiškai būtinas dalykas norint greičiau atsitiesti.Lietuva pagal užsienio investicijų pritraukimą yra tarp atsiliekančių Europos Sąjungos šalių, o, skaičiuojant investicijas vienam gyventojui, iš naujųjų valstybių narių taip pat užima paskutinę vietą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė per kelerius pastaruosius metus nuveikė nemažai gerindama investicinį klimatą bei likviduodama Pasaulio Banko Užsienio investicijų konsultacinės tarnybos (Foreign Investment Advisory Service – FIAS) studijoje išryškintus trūkumus ir paskutinėse Pasaulio Banko, bei Jungtinių Tautų studijose Lietuva minima tarp vienų iš palankiausių investicijoms šalių, investicijų apimtys yra gana nedidelės. Taip pat, lyginant įvairių šalių investicinį klimatą pagal mokesčius, kurie dažniausiai įvardijami kaip pagrindinis investavimo motyvas, galima pastebėti, jog pagal investicijų apimtį pirmauja ne tos šalys, kuriose mokesčiai yra mažiausi. Vadinasi, norint paspartinti investicijų srautus į šalies ekonomiką, reikia ieškoti sisteminių sprendimo būdų, o nesitenkinti tik fragmentinėmis priemonėmis.Darbo tikslas – apžvelgti Lietuvos investicinės aplinkos galimybes ir perspektyvas pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, bei pateikti pasiūlymus joms pagerinti.