Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje analizė: ryšys tarp TUI ir makroekonominių rodiklių

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) daugelyje pereinamosios ekonomikos šalių vertinamos labai palankiai. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tiesioginės užsienio investicijos yra vertinamos kaip ūkio plėtros veiksnys bei svarbia sąlyga, skatinančia produktyvumą ir ekonominį augimą. Daugelis šalių dėl palankaus požiūrio į TUI besąlygiškai skatina tarptautinio kapitalo atėjimą, suteikdamos ypatingo strateginio investuotojo teises, mokesčių lengvatas privatizuojant valstybės objektus. Dauguma valstybių nori ir stengiasi atrodyti kuo patraukliau užsienio investuotojams, kartais dėl šio tikslo yra kuriamos specialios strategijos ir programos investuotojams pritraukti. Pasaulyje nuolat didėja konkurencija tarp šalių, norinčių pritraukti investicijas.
Dėl akivaizdžių teorinių pagrindimų, jog tiesioginės užsienio investicijos yra svarbus ekonominis veiksnys bei yra svarbu šaliai pritraukti didesnius TUI srautus, yra poreikis analizuoti šias investicijas ir Lietuvoje. Ši tema yra aktuali visai Lietuvos Vyriausybei bei įmonėms, kurios savo tam tikrais veiksmais gali daryti įtaką TUI srautų į Lietuvą didėjimui arba mažėjimui. Pavyzdžiui, didindamos šalies patrauklumą, užmegzdamos tarptautinius santykius ir panašiai. Tam, jog minėtieji veiksmai būtų tikslingi, šiame darbe bus pateikiama informacija tiek apie Lietuvos ekonomikos bei TUI Lietuvoje situaciją, tiek apie veiksnius, skatinančius pritraukti investicijas. Taigi, tema atspindi Lietuvos ekonomikos dabartines problemas ir galimybes.
Tema yra aktuali bei nauja, kadangi visame darbe naudojama informacija yra surinkta ir apdorota remiantis naujausiais šaltiniais bei yra kalbama apie šiandienines problemas bei šių problemų sprendimo būdus, kurie skatintų tikslingesnį Lietuvos valdžios bei įmonių darbą ir veiklą. Analogiškų tyrimų, kurie nustatytų veiksnių, darančių įtaką TUI srautams, yra itin mažai, todėl šis darbas yra aktualus Lietuvos Vyriausybei ir kitoms institucijoms, galinčioms prisidėti prie TUI srautų didinimo. Teorinė reikšmė taip pat akivaizdi, kadangi yra sulyginami svarbiausi ekonomikos autorių straipsniai bei apibendrinamos jų išvados. Ši informacija gali prisidėti prie tolimesnių TUI Lietuvoje analizių, kadangi informacija pateikiama glaustai ir išskiriant esminius faktus.
Darbo objektu yra išskiriamos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Kadangi TUI srautų dydį lemia įvairūs veiksniai, kuriuos sukuria, palaiko bei prižiūri valstybė. Šiuo darbu yra siekiama išskirti bei vertinti tam tikrų veiksnių įtaką tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui į Lietuvą. Šio bakalaurinio baigiamojo darbo problema: kokie ekonominiai veiksniai daro įtaką tiesioginių užsienio investicijų srautams į Lietuvą?
Darbo tikslas – įvertinti TUI ir Lietuvos makroekonominių rodiklių ryšį. Tam, jog būtų įgyvendintas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai:
1. Apibrėžti TUI sampratą bei apžvelgti teorinius TUI aspektus;
2. Išanalizuoti egzistuojančius tyrimus, susijusius su veiksnių įtaka TUI bei TUI įtaka šaliai;
3. Įvertinti bendrą Lietuvos ekonominę situaciją praėjusių 10 metų laikotarpiu;
4. Išanalizuoti statistinius makroekonominius duomenis pagal skirtingus kriterijus;
5. Pateikti pastebėjimus, rekomendacijas ir išvadas, atsižvelgiant į gautus rezultatus.
Uždaviniams išspręsti bus taikomi keli sprendimo būdai. Visų pirma, darbe bus atlikta istorinių duomenų bei mokslinės literatūros analizė, kurioje bus aptariami bei lyginami skirtingų autorių moksliniai straipsniai, atliekama Lietuvos ekonominės situacijos analizė bei aprašomi jos rezultatai. Visų antra, bus vykdomos koreliacinė bei regresinė analizės. Šios analizės padės atsakyti į išsikeltus klausimus, kadangi bus statistiškai apdoroti turimi duomenys ir apskaičiuotas kintamųjų tarpusavio poveikis. Duomenys, reikalingi analizei atlikti, gauti iš LR Statistikos departamento ir Pasaulio ekonomikos forumo (anglų k. World economic forum) duomenų bazių bei pranešimų. Analogiškų tyrimų, kurie nustatytų veiksnių, darančių įtaką TUI srautams, yra itin mažai, todėl šis darbas galėtų būti aktualus Lietuvos Vyriausybei ar kitoms institucijoms, galinčioms prisidėti prie TUI srautų didinimo.
Šio darbo struktūrą sudaro trys dėstymo dalys. Pirmojoje dalyje atliekama teorinė analizė. Joje aptariama TUI samprata, lyginami kitų autorių atlikti tyrimai šia tema, pateikiama informacija apie Lietuvos ekonominę situaciją praėjusių 10 metų laikotarpiu ir šie duomenys analizuojami. Taip pat iškeliama problema, kuri bus analizuojama praktinėje šio darbo dalyje. Antrojoje darbo dalyje aptariama metodologija, kuri bus naudojama atliekant tyrimą. Joje išvardijami būsimi tyrimai bei aprašomas kiekvieno jų atlikimas. Paskutinėje, trečiojoje dalyje, yra atliekamas ir analizuojamas tyrimas, kurio rezultatas padeda atsakyti į teorinėje dalyje išsikeltą pagrindinį probleminį darbo klausimą. Aptariami tyrimo rezultatai bei surašomos išvados. Šios trys dalys pilnai atskleidžia visą darbo temą bei atsako į išsikeltą probleminį klausimą.