Tiesioginių mokesčių bei makroekonominių rodiklių tarpusavio priklausomybės įvertinimas

Mokesčiai – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Jie atsirado, kai tik susikūrė valstybė. Mokesčiai yra kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas.
Pasirinkome nagrinėti tiesioginius mokesčius, jų tarpusavio ryšį su makroekonominiais rodikliais. Tiesioginius mokesčius pasirinkome, nes jie yra imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Pasirinkome ir nagrinėsime tokius tiesioginius mokesčius: pajamų mokestį, pelno mokestį ir nekilnojamo turto mokestį. Pasirinkome šiuos mokesčius, nes jie yra pagrindiniai tiesioginiai mokesčiai. Taip pat tiesioginiams mokesčiams priskiriami ir tokie mokesčiai kaip turto, paveldėjimo, kelių, žemės mokesčiai.
Darbe nagrinėsime pasirinktų tiesioginių mokesčių ir infliacijos, nedarbo lygio tarpusavio priklausomybę. Infliacija pasirinkome, jog tai yra vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių. Šiame darbe norime išsiaiškinti kokį poveikį infliacija daro tokiems kaip pajamų, nekilnojamo turto, pelno mokesčiams.
Bene dažniausiai darbo rinkoje vykstančias tendencijas rodo nedarbo rodikliai,
ypač ekonominės krizės laikotarpiu. Nedarbo lygį pasirinkome dėl to, kad tai yra aktuali šių dienų. Nedarbo lygis – tai svarbiausias darbo rinką apibūdinantis santykinis rodiklis.
Darbo tikslas. Ištirti makroekonominių rodiklių ir pasirinktų tiesioginių mokesčių tarpusavio priklausomybę.
Darbo objektas. Tiesioginių mokesčių bei makroekonominių rodiklių tarpusavio ryšys.
Uždaviniai:
1. Surasti ir paaiškinti priklausomybę tarp nedarbo lygio ir pajamų, pelno, nekilnojamo turto mokesčių.
2. Surasti ir paaiškinti priklausomybę tarp pajamų, pelno, nekilnojamo turto mokesčių ir infliacijos.
Darbo metodai. Lyginamoji analizė.