Rusija – trūkstama grandis

XVIII amžiaus pirmosios pusės didžiųjų valstybių santykių klostymosi įvykiai Europoje susilaukė paradigminių pasekmių – 1756m. diplomatinės revoliucijos. Ja tituluojamas jau nuo modernios senojo žemyno istorijos laikų priešiškomis laikomų Prancūzijos ir Habsburgų jėgų susitaikymas . Senoji diplomatinė tvarka – Austrijos ir Britanijos bei Prancūzijos ir Prūsijos aljansai – pasikeitė, kai prancūzai nutraukė draugiškus santykius su Prūsija, o Austrija sulaužė susitarimą su Britanija. Panašu, jog galios balanso varžytuvėse dalyvavo ir įvykius lėmė tik minėtosios didžiosios valstybės, kurių aljansų pokyčiai ir vainikuoja revoliuciją. Tačiau, įsigilinus į to meto įvykių grandinę, istorines interpretacijas keičia Rusijos, kaip trūkstamo dėmens, vaidmuo.
Posūkis į šios milžiniškos rytinės valstybės vaidmens reikšmę gerokai pakoreguoja diplomatinės revoliucijos tyrinėjimą. Nors iki XVIII amžiaus diplomatinė Rusijos įtaka Europoje buvo limituota, ji buvo turtinga išteklių ir žemės , tad kitos valstybės, neįvertindamos jos kaip sąjungininkės, laikė naudinga karinių resursų partnere. Tačiau nepasverti jos užsienio politikos interesų yra viena didžiausių klaidų. Pagrindinis jos priešiškumo objektas – Prūsija su valdovu Frydrichu II. Jos sutriuškinimą rusai laikė grėsmės neutralizavimu ir didžiausia pergale, tad savo veiksmus tikslingai grindė būtent šiuo argumentu. Tai vedė prie Rusijos tapimo viena svarbiausių Austrijos, Didžiosios Britanijos, Prūsijos ir Prancūzijos strateginių planų ašimi. Valstybės suvokė Rusijos neapykantą Prūsijai ir milžinišką karinį potencialą, kuris galėjo tapti tiek nauda, tiek grėsme . Dėl šios priežasties Rusija yra lemiančioji svertis didžiųjų Europos jėgų svarstyklių balanse.
Taigi, šiame rašto darbe į to meto įvykius žvelgiama per Rusijos veiksnio prizmę. Pirmiausia, aptariamas jos vaidmuo senosios Europos tvarkos aljansų - Prancūzija ir Prūsija bei Austrija ir Didžioji Britanija – santykiuose ir jų irime. Tuomet analizuojami naujųjų sąjungų – Didžioji Britanija ir Prūsija bei Prancūzija ir Austrija – susidarymo priežastiniai veiksniai ir Rusijos vieta juose. Šiuos įvykius apibendrinantis veiksnys ir nepriklausomas kintamasis revoliucijoje yra Rusijos vaidmuo (vidiniai interesai ir kitų valstybių požiūris į jos teikiamą naudą ir žalą).