Rusijos – Gruzijos karinio konfikto analizė

Realizmas tarptautinių santykių disciplinoje reiškia mąstymo mokyklą, priešingą idealizmui. Realistinė tarptautinių santykių teorija užėmė dominuojančią padėtį tarptautinių santykių studijose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki 9-ojo dešimtmečio pradžios ir nepaisant daugelio iššūkių vis dar yra vyraujanti kryptis disciplinoje.1 Pagal realizmo teoriją, valstybės veikia tarptautinėje sistemoje, kurios svarbiausias bruožas yra tas, kad ji yra anarchiška, kas reiškia, kad nėra aukštesnės valdžios už valstybę. Vis dėlto valstybės nėra lygios savo galia. Vienos yra įtakingesnės už kitas dėl savo turimos galios. Svarbiausias konceptas realistams yra galia. Valstybės siekia didinti galią, kad galėtų užsitikrinti savo saugumą. Valstybių kova dėl galios yra tarptautinių santykių esmė. Valstybės, siekdamos savo interesų, būtent ir remiasi turima galia. Realistai laikosi požiūrio, kad valstybės tarptautiniuose reikaluose yra vientisi dariniai – “valstybės kaip biliardo kamuoliai”. Vidaus politika yra subordinuojama užsienio politikai. Valstybės turi tam tikrus nacionalinius interesus, o svarbiausias jų yra išlikimas. Valstybės yra racionalūs aktoriai, joms būdingas sprendimų priėmimo procesas, kuriame remiamasi nacionaliniais interesais.2

Žiūrint iš geopolitinės perspektyvos, visus interesų konfliktus Kaukaze galima suvesti į priešpriešą tarp Rusijos ir Vakarų. Vienas svarbiausių Rusijos tikslų Gruzijoje yra išlaikyti ją savo įtakos sferoje ar kiek įmanoma suvaržyti kitų valstybių įtaką joje. Rusija, kuri yra stipresnė nei buvo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, siekia atgauti didžiosios galybės statusą. Gruzija Jungtinėms Valstijoms yra svarbi dėl interesų kaimyniniuose regionuose ir globaliniuose reikaluose. Jungtinių Valstijų interesai buvo atverti Gruziją Vakarų įtakai, taigi buvo priešingi Rusijos interesams. Europos Sąjungos valstybėms Gruzija svarbi dėl savo geografinės padėties, jos yra suinteresuotos stabilia kaimynyste ir energija, kuri gali būti transportuojama per Gruziją einančiais vamzdynais. Tačiau ES valstybės nevaidina aiškaus strateginio vaidmens Gruzijoje ir šis ES neveiklumas patvirtina realistų mintis, kad valstybės išlieka svarbiausi tarptautinės sistemos veikėjai.

Darbo aktualumas: Nepaisant to, kad Gruzija yra nedidelė valstybė, ji, palyginti su panašaus dydžio šalimis, minima gana dažnai. Svarbu ištirti, kokie veiksniai lemia, kad Gruzija atsiduria vienų svarbiausių tarptautinės sistemos aktorių interesų lauke. Darbas aktualus tuo, kad jame kalbama apie svarbių aktorių tarpusavio sąveikos aspektus, kurie yra aktualūs ne tik Gruzijoje, bet šių aktorių interesai panašiai susikerta ir kitose pasaulio dalyse.

Problema: Gruzija – Pietų Kaukazo regiono valstybė. Šis regionas yra svarbus dėl savo padėties, geografiškai jis yra kryžkelėje tarp Viduriniųjų Rytų, Europos ir Azijos. Gruzija atsidūrė sudėtingame interesų lauke. Supaprastinant aplinką, šiame darbe išskiriami tik pagrindiniai – Didžiųjų valstybių – interesai.

Tikslas: Išanalizuoti Rusijos – Gruzijos karinį konfliktą per realizmo teorijos prizmę.

Uždaviniai: Aptarti realizmo teoriją;

Pristatyti Rusijos – Gruzijos karinį konfliktą.

Objektas: Didžiųjų valstybių interesai Gruzijoje.

Šaltinių bazė: Šiame darbe analizuojama teorinė literatūra ir internetiniai šaltiniai.

Struktūra: Pirmojoje dalyje pristatoma realizmo teorija, antrojoje dalyje pristatomas ir analizuojamas Rusijos – Gruzijos karinis konfliktas.

1 Dougherty, J. E., Pfaltzgraff, R. L. Contending theories of international relations: a comprehensive survey. New York

etc.: Longman, 2001. Rasta: https://theasrudiancenter.files.wordpress.com/2017/01/james-e-dougherty-robert-l-pfaltzgraff-contending-theories-of-international-relations-lippincott-1971.pdf Žiūrėta 2017.11.25

2 Dougherty, J. E., Pfaltzgraff, R. L. Contending theories of international relations: a comprehensive survey. New York

etc.: Longman, 2001. Rasta: https://theasrudiancenter.files.wordpress.com/2017/01/james-e-dougherty-robert-l-pfaltzgraff-contending-theories-of-international-relations-lippincott-1971.pdf Žiūrėta 2017.11.25