Vaikų ir tėvų santykių grožis Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“

Apysakoje aprašytas pagarba pagrįstas tėvų ir vaikų santykis. Liudvikas rūpinasi dvaro reikalais, nepamiršta vaikų, stengiasi juos tinkamai auklėti. Tėvo požiūriu, auklėjimas yra susijęs ir su bausmėmis, tačiau vaikai jaučia begalinę meilę tėveliui, nors jo žodžius įsimena (atvejis, kai Irutė pabučiavo gražią Domeikienę, nors tėvelis sakė, kad nepadoru bučiuoti darbininkus). Vaikai daug laisviau elgiasi su mama, nes moteris neskirsto žmonių pagal socialinį sluoksnį, tačiau kritikuoja smulkiuosius bajorus per Paulinos vestuves dėl įvairių pretenzijų, požiūrio į lietuvių ir lenkų kalbas. Mamatė stengiasi ugdyti vaikų kūrybiškumą, pasaulio pažinimą, žmoniškumą ir kitas gerąsias savybes, kuriomis turi išsiskirti žmogus. Ypač stiprus mamatės ryšys su Irute, svarbūs jų pokalbiai apie gyvenimą ir mirtį, gamtą, tėvynę, Dievą, menus bei dorybę.