Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslas

Moteriškumo samprata Šatrijos Raganos apysakoje ,, Sename dvare“ – mamatės paveikslasMarija Pečkauskaitė– XXa. pradžios idealistinės romantinės pasaulėjautos kūrėja. Apysaka ,,Sename dvare“ tai didžiausias, įdomiausias ir tobuliausias jos kūrinys. Pagrindinė apysakos veikėja - mamatė. Jos paveikslas pagrindinė fragmentiško pasakojimo ašis, todėl ji kūrinyje įkūnija tobulos moters pavyzdį. Todėl apie šią išskirtinę moterį ir norėčiau pakalbėti.Mamatė – vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, patarėja. Ji labai myli savo vaikus, stengiasi, kad jie augtų dori teisingi, kad tai, kas svetima, nežalotų vaikų dvasios. Stengdamasi, apsaugoti vaikus nuo minčių apie mirtį, norėdama kad vaikai būtų kuo mažiau skaudinami, kad jie suvoktų, jog mirtis yra neišvengiamas dalykas, mama aiškina apie žmogaus kūno, o ne sielos mirtį, apie tai, kad po mirties gyvenimas tęsiasi danguje. Mama labai paprastai, šiltai moko savo dukrelę Irusią švelnumo, gerumo.Vaiko atsakas į mamos švelnumą - tai mergaitės su meile siuvinėjama dovanėlė mamai vardinių proga.