Virškinimo metodinė medžiaga

Virškinimo burnoje sutrikimai

Burnos funkciją galima suskirstyti į tris dalis: paimti maistą, maisto mechaninis (kramtymas) ir iš dalies cheminis virškinimas (angliavandeniai, krakmolas) ir nervinės bei humoralinės reguliacijos pradžia, kurią vykdo gausių burnos gleivinėje esančių receptorių dirginimas ir į kraują išskiriamas seilių liaukų hormonas parotinas. Virškinimas prasideda burnoje, kur maistas skaidomas mechaniškai (sukramtomas). Toliau jis veikiamas fiziškai ir chemiškai (maistą veikia druskos rūgštis - skrandyje, tulžies rūgštys ir kasos bei žarnų virškinimo fermentai - žarnyne). Maisto mechaninio smulkinimo arba kramtymo funkciją atlieka kramtymo aparatas: dantys, žandikauliai ir kramtymo raumenys. Be to, kramtant maisto dalelės suvilgomos seilėmis, o maiste esantys polisacharidai, krakmolas ar glikogenas sumaišomas su seilių a amilaze ir prasideda jų skaidymas iki disacharidų. Kramtymo judesiai veikia seilių sekreciją, sekrecinę ir motorinę skrandžio funkcijas, kraujo apytaką, suaktyvina medžiagų apykaitą. Paprastai vienas kąsnis burnoje kramtomas 15 - 30 sek. Tačiau kuo ilgiau maistas kramtomas, tuo geriau jis mechaniškai susmulkinamas, sutrinamas, persunkiamas seilėmis ir visa virškinimo sistema paruošiama virškinimo eigai.

Burnoje maistas sukramtomas, suvilgomas, suformuojamas į kamuolėlį ir paruošiamas ryjimui. Kramtymas gali sutrikti dėl dantų patologijos ar jų nebuvimo, viršutinio ar apatinio žandikaulio patologijos, apatinio žandikaulio išnirimo, kramtymo raumenų patologijos bei burnos ertmės patologijos. Dažniausia dantų patologija yra ėduonis ir paradontozė. Ėduonis – tai patologinis procesas, kuriam būdinga dantų kietųjų audinių progresuojanti destrukcija, ko pasekoje susidaro audinių defektas – ertmė. Manoma, kad pagrindinė ėduonies priežastis yra dantų apnašų mikroorganizmai ypač A grupės streptokokai. Ėduonies patogenezėje dalyvauja egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai. Sutrikus seilių išskyrimui (jos atlieką apsauginę funkciją) ant emalio paviršiaus padaugėja apnašų. Jas sudaro adheziniai poliglikanai, kuriuos sintetina mikroorganizmai iš gliukozės. Jie virškina maisto likučius, susidaro organinės rūgštys, kurios reaguoja su emalio mineralinėmis medžiagomis ir tirpdo emalį. Endogeniniams veiksniams priskiriami pulpos patologiniai procesai, dėl kurių trinka limfos cirkuliacija ir danties mityba. Ėduonies patogenezėje ne mažas vaidmuo tenka ir genetiniam polinkiui. Kramtymą gali trikdyti ir parodontozė. Tai uždegiminis distrofinis pariodonto, alveolių kaulinio audinio, dantenų ir antkaulio procesas. Liga pasireiškia alveolių rezorbcija, pūlių išsiskyrimu iš dantenų kišenių, dantų klibėjimu ir iškritimu. Manoma, kad parodontozės priežastiniai veiksniai yra stresas, emocinė įtampa, kramtymo sumažėjimas, mikroflora (dantų kišenėse), mitybos sutrikimai ir ypač vitamino C ir rutino stoka, imuniniai audinių pažeidimai bei endokrininiai sutrikimai (cukrinis diabetas,