Nėščiosios slauga

Edema – skysčių susilaikymas, sukeliantis kulkšnių, pirštų ir kitų vietų patinimą.

Ektopinis nėštumas – negimdinis nėštumas.

Artėjančio gimdymo požymiai

• Nėštumo pabaigoje (apie 2 savaites iki gimdymo) gimdos dugnas

šiek tiek nusileidžia žemyn. Vaisiaus galvutė spaudžiasi prie

mažojo dubens įeigos (įėjimo plokštumos) ir prisilenkia, todėl

kūno svorio centras truputį pasislenka į priekį, o pečiai ir galva

šiek tiek atsilošia – „išdidi eisena“;

• Prasideda parengiamieji sąrėmiai, kurie yra nereguliarūs, jie suformuoja apatinį gimdos segmentą,brandina ir rengia gimdos kakleli.
• Pakinta gimdos kaklelio konsistencija (jis minkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro);
• Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, išstumiamas iš gimdos kaklelio kanalo gleivių kamštis.

Gimdymas – fiziologinis procesas, kai išnešiotas vaisius (37–41 savaitės + 6 dienos), gimdos susitraukimų veikiamas, gimsta

natūraliais gimdymo takais.

• Nėštumo pabaigoje išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina susitraukti gimdos raumenis – prostaglandinai, oksitocinas, glikogenas, estrogenai ir kt.
• Nėštumo pabaigoje sumažėja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus.
• Ca2+ didina gimdos raumenų tonusą ir jautrumą okcitocinui;
• K+ stiprina motorinę gimdos funkciją.
• Gimdymo procesą reguliuoja CNS. Dėl šių veiksnių sustiprėja gimdos sienoje esančių interoreceptorių dirginimas. Jų impulsai perduodami į CNS ir tam tikrą laiką gimdos sienelėje atsiradusį jaudinimą sulaiko galvos smegenų žievė. Suaktyvėjus požievio vegetaciniams centrams, gimda refleksiškai susitraukia ir prasideda gimdymo sąrėmiai, kurie nebeslopinami.

Gimdymo varomosios jėgos

• Sąrėmiai – tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali.
• Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10–15 min. ir trunka po 15–20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2–3 min. ir trunka po 40–60 sekundžių.
• Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme – sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja.
• Apatiniame gimdos segmente lygiųjų raumenų yra mažiau, todėl gimdymo metu jis suplonėja.
• Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).

Stangos

• Stangos – tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai.
• Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis.
• Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti – sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną).

Gimdymo ir parengiamųjų sąrėmių

skirtumas

Tikrieji sąrėmiai Paruošiamieji

sąrėmiai

Reguliarūs ;

Nereguliarūs ;

Trumpėjantys tarpai tarp sąrėmių; Ilgi tarpai

tarp sąrėmių;

Didėjantis intensyvumas ; Nesikeičiantis

intensyvumas;

Labiau skauda kryžmens sritį; Labiau skauda

juosmens sritį;

Vaikštant sąrėmiai stiprėja; Vaikštant

sąrėmių pobūdis nesikeičia;