Civilinio proceso konspektas

I tema. Civilinio proceso teisės samprata, dalykas ir metodas 1.1. Civilinis procesas: kitos subjektnių teisių ir interesų gynimo bei ginčo sprendimo formos

Ginčas dėl teisės – tai individualaus pobūdžio teisinis konfliktas tarp fizinių ir (arba) juridinių asmenų interesų.

Dvi rūšys:

a) asmens teisės pažeidimas (pažeidiama asmens teisė)

b) asmens teisės ginčijimas (užginčijama asmens teisė)

Subjektinių teisių gynimo formos:

a) savigyna,

b) tiesioginės ginčo šalių derybos,

c) teisių gynimas valstybinėse bei visuomeninėse institucijose.

a) Savigyna – seniausia forma. Išimtinis teisių gynimo būdas. Savigynos ribos siaurai apibrėžtos. Pagal CK 6.253 8 dalį – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetetingų valstybės institucijų pagalbos. Turi būti atlyginta žala, jei savigyna panaudota nesąžininga, neprotinga arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais. Su savigyna – kreditoriaus interesų gynimo forma – tiesiogiai susijusi CK įtvirtinta daikto sulaikymo teisė.

Būtinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); būtinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis);

b) Tiesioginės derybos (pretenzijų pareiškimas) – šalys tariasi be tarpininkų.

c) 1.Valstybės institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybės, policija ir t.t.)

2. Visuomeninės institucijos: arbitražas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo arbitražas ir t.t.)

Arbitražo rūšys:

a) institucinis (Vilniaus komercinio arbitražo teismas)

b) ad hoc

c) nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis

Lietuvoje galimas ikiarbitražinis tarpininkavimas(šalys kreipiasi į komercinį arbitražą, prašydamos ikiarbitražinio tarp.)

Ginčų sprendimo būdai dar gali būti:

a) Formalus – ginčą sprendžia asmenys ar institucijos, kurių veiklą detaliai reglamentuoja teisės normos.

Teisminės gynybos privalumai:

- teisme užtikrinama teisinė taika, stabilumas

- užtikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (iš neformalių – tik arbitražo)

- bylą nagrinėja profesionalūs teisininkai

- teismo proceso taisyklės leidžia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir tiesą

- teisme galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštas)

- teismų padarytos taikymo ir faktų nustatymo klaidos gali būti ištaisytos aukštesnės instancijos teisme

- numatyta galimybė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų bei suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

b) Neformalus – pačių ginčo šalių nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, trečiųjų teismas). Galima susitarti dėl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos.

Priežastys dėl ko verta rinktis neformalius būdus:

- bylinėtis teisme yra brangu

- teismo procesas vyksta ilgai

- teismo procesas labia formalizuotas (griežtai reglamentuotas)

- viešas procesas, apie jį sužino daug pašalinių

- teisme atkuriama teisinė, bet ne socialinė taika

Mediacija – ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims susitarti, susitaikyti ar išspręsti ginčą taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (specialiai pasirengę teisėjai arba teisėjų padėjėjai)

Neformalūs ginčo sprendimo būdai turi atitikti šias sąlygas:

-valstybė turi suteikti šalims garantijas pripažinti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje arbitražų, taip pat ir užsienio, yra pripažįstami ir vykdomi).

- valstybė neturėtų nepagrįstai reikalauti,kad prieš kreipdamosi į teismą, šalys privalomai pabandytų neformalius būdus.