Civilinio proceso teisės konspektas

Civilinio proceso teisė

– tai procesinė teisės šaka. Jos normos reguliuoja santykius, kurieatsiranda teismams nagrinėjant bylas, kylančias iš civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylas, taip pat priimant ir vykdant teismo sprendimus, nagrinėjant prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikoje. civilinio proceso teisės normosreglamentuoja tokius santykius, kurie atsiranda piliečiams ir juridiniams asmenims ginant savomaterialines subjektyvines teises.Civilinio proceso teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, bylojedalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veiklą teismui nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.Kaip ir kiekvieną teisės šaką, taip ir civilinio proceso teisę apibūdina jos dalykas ir metodas.

Dalykas

– tai teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, t.y. teismo ir bylos dalyvių procesiniai santykiai, kurie kyla teismui nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdantteismo sprendimus, ir sudaro kiekvienoje byloje sistemingą visumą konkrečiam tikslui – ginčui dėlmaterialinės teisės išspręsti - pasiekti. Kitaip tariant, civilinio proceso teisės dalykas yra patscivilinis procesas.

Metodas

– tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais civilinio proceso teisė reguliuojavisuomeninius santykius, sudarančius reguliavimo dalyką. Jis yra mišrus – imperatyvusis ir dispozityvusis. Imperatyvusis arba subordinacijos metodas reiškia, kad konkretūs teisinių santykių subjektų veiksmai ar visa veikla yra griežtai reglamentuojami teisės normų ir kad šie subjektai paprastai neturi pasirinkimo laisvės: jų tarpusavio teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos ir negali būtikeičiamos tarpusavio susitarimu. Paprastai šių subjektų santykiai grindžiami tarpusavio pavaldumu.Subordinacijos metodas būdingas viešosios teisės šakoms. Civilinio proceso teisei šis metodas taip pat yra būdingas. Teismas yra valdžios institucija, todėl santykiams, susiklostantiems tarp teismo ir kitų proceso dalyvių, būdinga subordinacija. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse(toliau – CPK) yra nemažai normų, imperatyviai apibrėžiančių privalomą ir vienintelį subjektų elgesio būdą (pvz., CPK 9, 10, 11, 26, 31, 56, 61, 191 straipsniai).Šalių autonomijos, arba dispozityvusis, metodas reiškia, kad teisės normos teisinių santykių subjektams suteikia plačių galimybių renkantis konkretų veikimo būdą: dažniausiai jiems patiemstarpusavio susitarimu leidžiama apibrėžti savo teises ir pareigas Šis principas būdingas privatineiteisei, tačiau daugelyje civilinio proceso teisės normų taip pat įtvirtinta pasirinkimo galimybė.Pirmiausia, civilinė byla išlekiama ne teismo, o suinteresuoto asmens iniciatyva (CPK 5 str.), šalysgali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str.), ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, keisti ieškiniodalyką, pagrindą, atsakovas – pripažinti ieškinį ar jį ginčyti. Taigi, civilinio proceso teisei būdingi ir viešosios, ir privatinės teisės elementai.Civilinio proceso teisė ir civilinis procesas nėra tapatūs reiškiniai. Civilinio proceso teisėreguliuoja civilinį procesą, t.y. visuomeninius santykius, kurie susidaro teismui nagrinėjant ir išsprendžiant konkrečias civilines bylas. Civilinis procesas vyksta tokia tvarka, kurią nustatocivilinio proceso teisė. Civilinis procesas yra dinamiškas reiškinys. Vieni procesiniai teisiniaisantykiai, iš kurių susideda procesas, pasibaigia, kiti - prasideda. Tai vyksta nuosekliai, paeiliui, t.y.1

tokia tvarka, kurią yra nustatęs procesinis įstatymas.

Civilinis procesas

– tai nuoseklių, vienas kitą pakeičiančių, civilinių procesinių teisinių santykių sisteminga visuma, vykstanti civilinio procesoteisės nustatyta tvarka, teismui nagrinėjant konkrečią civilinę bylą.Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka. Jos normos sudaro sistemą, kuriossudėtinės dalys yra šios :bendroji ir ypatingoji.

Civilinio proceso teisės šaltiniai:

1.Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija);2.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti kodeksai (LietuvosRespublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas);3.Lietuvos Respublikos įstatymai (pvz., Teismų įstatymas, Advokatūros įstatymas,Prokuratūros įstatymas, Antstolių įstatymas ir pan. );4.Poįstatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministerijų, žinybų įsakymai, instrukcijos, taisyklės ir pan.);5.Tarptautinės sutartys;6.Teisminis precedentas (teismų praktika, kurią formuoja Lietuvos AukščiausiasisTeismas);7.Teisės doktrina (moksliniai darbai, kodeksų komentarai, vadovėliai, straipsniai ir pan.).