Evoliucijos teorija

KONSPEKTO IŠTRAUKOS:

Rūšis- tai realiai gamtoje tam tikru laiku egzistuojanti populiacijų sistema, kuri:

• Pasižymi panašiomis morfologinėmis, anatominėmis ir fiziologinėmis- biocheminėmis, ekologinėmis, etologinėmis ark t- savybėmis/ypatybėmis;
• Užima tam tikrą arealą;
• Eksplotuoja specifinę ekologinę nišą;
• Besikryžmina tarpusavyje ir duoda vislius palikuonis....

Ekologiniai, morfologiniai, genetiniai požymiai yra svarbūs rūšiai. Tarkim chromosomos žmogaus ir šimpanzė slabai jau panašios, o šimpanzės su kitų primatų labai skiriasi. Bet skiriasi juk žmogaus ir šimpanzės ekologija.

Rūšis yra struktūriška, tai ar ji liks ir toliau polimorfinė , ar skils? Rūšys visada prisitaiko, pvz genų mainai. Kai yra palanku tarp skirtingų porūšių/ ar skirtingų formų/ pvz tarp juodos ir baltos gali vyskti genų mainai, bet kai nėra palanku, jie (genų manai) nevyksta ir atsiranda skylės. Jos kada ir gali susijungti, bet jei ilgai nevyksta genų mainai tai gali atsirasti ir skirtingi morfologiniai požymiai.

Tipologinė rūšies koncepscija. Pirmoji rūšies koncepcija, ją nulėmė toks rūšies kaip loginės kategorijos suvokimas: Tipologijai (kaip metodologinis esencializmas) yra būdingos trys dogmos:1) ontologinė prielaida, kad rūšis egzistuoja, 2) metodologinė prielaida, kad sistematikos mokslo tikslas- išskirti rūšių esenciją; 3) loginė prielaidai, apie rūšių esencijų apibrėžimo galimybę. Manoma, kad toks rūšies, kaip loginės kategorijos suvokimas nulėmė pirmosios rūšies, kaip sistematinės kategorijos biologijoje, koncepcijos atsiradimą. (metodologinis esencializmas- tai Platono ir jo sekėjų požiūris, jog gryno pažinimo tikslas yra srasti ir aprašyti tikrą daiktų prigimtį- paslėptąją esmę, arba esenciją).

Ar mutacijos mažina adaptyvumą?

Kiekvienas nekryptingas atsitiktinis požymio pokytis paprastai mažina adaptaciją, bet juk mutacijos yra laikomos evoliucijos medžiaga, tai kaip per mutacijas galima adaptuotis? Žiūrint siaurąja prasme galima teigti kad mutacijos yra neadaptyvios, bet kita vertus tarkim pjautuvinės eritrocitas gal ir blogai, bet kai esame attinkamoje zonoje, kur pasireiškia maliarija, tai šis eritrocitas mus gelbėja, t.y. maliarija nepasireiškia, vadinasi turint tokų alelį tai reiškia, kad mutacija šiuo atveju yra adaptyvi. Todėl tose populiacijose, kuria veikia maliarinis plazmodijus net ir tokios letalios ligos kaip siklemija, alelis labai dažnai pasireiškia. (Tokiose vietose, kur paplitusi maliarija esti daug heterozigotų, su pjautuvinės siklemijos aleliu, nes alelio turėtojai turi pranašumą). Homozigotai su pjautuvinės siklemijos aleliu- miršta, nes liga letali pas homozigotus, taigi, selekcinis koeficientas 0. Žmogus nuo gimimo vidutiniškai turi 317 mutacijų, mutacijos evoliucijos medžiaga ir dažniausiai jos mažina, bet ne visada, adaptyvumą.

Mažas populiacijos narių skaičius-tai atsiliepa taip pat genų ir genotipų dažniui, jie pradeda kisti karta iš kartos ( jei ši populiacija yra nepusiausvyra). Jei populiacija baigtinė, tai recesyvinio alelio dažio pokytį aprašanti išraiška yra:

dpq= šaknis iš (( p0q0/) 2N), viršuje yra pradinis recesyvinio alelio dažnis....

Kombinacinis kintamumas

Tai skirtinga fenotipų įvairovė, atsirandanti dėl individų genų įvairovės ir jų kombinavomosi.( tai fenotipinė įvairovė atsirandanti dėl tėvų genų kombinavimosi). Taiga, nauji fenotipai atsiranda ne tik dėl mutacijų, o dėl genų variantų ir skirting jų kombinavimosi. Tarkim jei individas yra heterozigotas pagal n lokusų, tai bus 2n skirting gametų tipų. Jei individas bus heterozigota pagal n tų pačių genu (lokusų), tai bus gaminama 3n genotipų tipų. O jei heterozigota pagal n skirting genų tipų tai bus 4n.

Polimorfiniai lokusai, kai genai turi 2 ir daugiau alelių, tai kiek skirting genotipų galime turėti populiacijoje, kur n yra heterozigotinių lokusų, 2- vidutinis alelių skaičius kiekviename lokuse.

( (2(2+1))/2)25000, 25000- tai strukturiniai genai, jie turi bent 2 alelius.

Kova už būvį yra neatsiejama nuo gamtinės atrankos, Kova už būvį- tai organizmų sąveikos su aplinka procesas.

Pasak Darvino, tai kova už būvį vyksta dėl perteklinio vislumo ir oranizmų heterogeniškumo ( pagal Sievercovą buvo tik dėl heterogeniškumo)

Gamtoje yra perteklinis vislumas, o kova skatina adaptuostis, o dakandi visi organizmai yra skirting tai kovoje skirtumai įgyja prasmę, ir lieka iš daugelio tik tie kas prisitaikę geriau, aplinkos talpa yra ribota.

(grafikas)

K- aplinkos talpa. r- Maltuso parametras, kiek individų pagimdo viena pora per tam tikrą laiko vnt-t