Paprastosios sprigės populiacijų genetinės įvairovės tyrimai ir jų analizė

46 psl. / 13155 žod.

Ištrauka

Tikslui įgyvendinti iškeliami tokie uždaviniai:
• Rasti ir surinkti paprastosios sprigės populiacijas iš geografiškai skirtingų Lietuvos vietovių.
• Apibūdinti molekulinius metodus, naudojamus tiriant Impatiens gentį.
• Pritaikyti Impatiens genties kitų rūšių tyrimams naudojamus metodus paprastosios sprigės molekuliniams tyrimams.
• Aprašyti, paprastosios sprigės tyrimo metodų eigą.


Išvados

• Molekuliniai metodai, tokie kaip DNR barkodingas, atsitiktinai pagaustinta polimorfine DNR (APPD), amplifikuotų fragmentų ilgio polimorfizmas (AFLP), mikrosatelitai ir vieno nukleotido polimorfizmas (SNP) buvo neseniai pradėti naudoti augalų įvairovės studijoms, naudojami tiriant natūralių ir invazinių augalų sąveiką. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų. Šie metodai skiriasi savo skirties geba (rezoliucija) aptikti genetinius skirtumus, generuojamų duomenų tipu ir pritaikomumu įvairiems taksonams.
• Lietuvoje atliekami tik invazinių rūšių tyrimai, o vietinių rūšių tyrimai atliekami neadekvačiai. Todėl atliekant paprastosios sprigės tyrimą naudosiu DNR skyrimo, APPD (atsitiktinai pagausinta polimorfinė DNR) ir mikrosatelitinių žymenų tyrimo metodus pritaikytus augalų genetiniuose tyrimuose ir taip pat tyrimams su sprigėm.
• APPD ir mikrosatelitinių žymenių tyrimų metodų eiga apima šiuos etapus: augalinės medžiagos rinkimas iš geografiškai skirtingų Lietuvos vietovių. Genominės DNR išskyrimas, kuris susideda iš trijų pagrindinių etapų – ląstelių sienelių tirpinimo, baltymų ir likusių priemaišų pašalinimo ir DNR iškirsdinimo. Išskirtos genominės DNR koncentracijos ir švarumo nustatymas, kuris nulemia PGR produktų elektroforezės kokybę. PGR produktų elektroforezė ir DNR elekroforezė poliakrilamidiniame gelyje.
• Paprastoji sprigė buvo surinkta iš geografiškai skirtingų Lietuvos vietovių (Anykščių šilelio, Nevėžio, Vaišvydavos, Upininkų, tarp Šventragio ir Ąžuolyno, Nemirsetos, Marvelės, Seredžiaus, Raudonvario, Prie Nemakščių, Grabuciškių). Iš viso surinkta 11 skirtingų populiacijų po 15 individų iš kiekvienos (viso 165 individų). Patikrinus kitų sprigių rūšių tyrimuose naudotus oligonukleotidinius pradmenis iš jų paprastajai sprigei tiko aštuoni skirtingi oligonukleotidiniai pradmenys: 222, 250, 269, 340, 474, OP - D20, 516, OP - A20, o netiko OP–B7, OP–Q11.


Turinys

  • Santrumpos2
  • Įvadas3
  • II. LITERATŪROS APŽVALGA4
  • 1.1 Svetimkraščių rūšių invazija4
  • 1.1.1. Globalios klimato kaitos poveikis natūraliai augantiems ir svetimkraščiams augalams4
  • 1.1.2. Invazinių rūšių sąveika su vietinėmis rūšimis6
  • 1.1.2.1. Aplinkos veiksniai, sąlygojantys invazinių augalų plėtrą7
  • 1.1.3. Lietuvos invaziniai augalai ir jų keliama grėsmė vietinei florai8
  • 1.2.Sprigių genties biologija ir paplitimas11
  • 1.2.1 Paprastosios sprigės paplitimas pasaulyje12
  • 1.2.2. Lietuvos natūralios ir invazinės sprigių genties rūšys18
  • 1.3. Metodai, naudojami tiriant natūralių ir invazinių augalų sąveiką20
  • 1.3.1. Sprigių genties molekuliniai tyrimai23
  • II. TYRIMŲ METODAI26
  • 2.1.Augalinės medžiagos rinkimas26
  • 2.2. Genominės DNR išskyrimas29
  • 2.3. Išskirtos genominės DNR koncentracijos ir švarumo nustatymas30
  • 2.4. APPD metodo pritaikymas paprastajai sprigei30
  • 2.5. APPD PGR produktų elektroforezė32
  • 2.6. Mikrosatelitų metodo panaudojimas33
  • 2.7. DNR elekroforezė poliakrilamidiniame gelyje36
  • 2.8. Duomenų analizė37
  • Išvados39
  • Literatūros šaltiniai40

Reziumė

Autorius
julijap
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Ekologija
Kaina
€12.39
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 24, 2013
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
46 psl.

Susiję darbai