Geninių paukščių buveinių ir populiacijos gausumo tyrimas Ąžuolijos miške

Profesionalių mokslinių tyrimų istorija Lietuvoje siekia XVII amžių, taigi paukščių tyrinėjimas mūsų šalyje turi gana senas tradicijas. Įvairiais laikais prioritetas buvo teikiamas tam tikroms ornitologijos sritims. Štai, pavyzdžiui, žymaus gamtininko, prof. Tado Ivanausko mokslinės veiklos laikotarpiu buvo renkamos paukščių iškamšų ir paukščių kiaušinių kolekcijos, tyrinėjama paukščių biologija ir elgesys, perėjimo ypatybės ir migravimas. 1973 m. Ekologijos institute buvo įkurta ornitologijos laboratorija, kurioje dirbo 11 etatinių darbuotojų. 1988 m. ši laboratorija pavadinta Paukščių ekologijos laboratorija. Per laboratorijos egzistavimo laiką atlikta labai įvairios tematikos darbų: ištirta paukščių adaptacijos kultūriniame kraštovaizdyje ypatumai, nagrinėtos domestikacijos ir sinantropizacijos problemos, sezoninės paukščių migracijos, atlikti migravimo dėsningumų, jų valdymo mechanizmų tyrimai, išaiškinti paukščių buveinių pasirinkimo dėsningumai ir mechanizmai, antropogeninis procesas, paukščių tarpmigracinių sankaupų ir žiemaviečių formavimosi dėsningumai, jų valdymo mechanizmai, klimato reikšmė ir globalinis klimato kaitos poveikis įvairiems paukščių gyvenimo procesams, sukurti paukščių apsaugos moksliniai pagrindai ir strategija, parengta paukščių apsaugos politika (Žalakevičius, 1995).
Paukščių tyrimais ir apsauga Lietuvoje užsiima ir Lietuvos ornitologų draugija. 1983 m. įkurta Lietuvos ornitologų draugija tapo viena iš aktyviausiai Lietuvoje veikiančių gamtosauginių nevyriausybinių organizacijų. Ši organizacija nuolat organizuoja įvairias paukščių tyrimo programas, leidžia mokslinį žurnalą „Ciconia“ (Kurlavičius, 2003). Tęsdama tradicijas Lietuvs ornitologų draugija kasmet skelbia metų paukščio akcijas. 2005 m. LOD Taryba ir sekretoriatas, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į šiuo metu itin aktualias miško paukščių apsaugos problemas, metų paukščio akcijai pasirinko genius. Genių apsaugai iki šiol buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Nors keturios genių rūšys (pilkoji ir žalioji meletos bei baltnugaris ir tripirštis geniai) yra įrašytos į nacionalinę raudonąją knygą, tačiau miško ūkio veikloje į tai atsižvelgiama nepakankamai.
Europos Sąjungoje nyksta 6 genių rūšys: pilkoji, žalioji ir juodoji meletos bei vidutinis, baltnugaris ir tripirštis geniai. Lietuvai įgyvendinant ES Paukščių direktyvą, šių geninių paukščių apsaugai šalyje įsteigtos specialios paukščių apsaugai svarbios teritorijos, tačiau kol kas jokios praktinės rūšių apsaugos priemonės dar neįgyvendintos. Aplinkos ministerijai rengiant tokių teritorijų tvarkymo reglamentą, daugelis svarbių LOD siūlymų buvo atmesta motyvuojant per dideliais miškininkų veiklos ribojimais. Ekspertų vertinimu dabar įteisinti reglamentai neužtikrina ilgalaikės retųjų genių populiacijos apsaugos. Geninių paukščių populiacijų nykimą sąlygoja daugelis priežasčių: labai padidėjo miškų naudojimas, ko pasėkoje labai sparčiai nyksta retų geninių paukščių (ypač pilkosios meletos, vidutinio, baltnugario ir tripirščio genių) buveinės; ankstesnė praktika, kai nudžiūvusius medžius galima kirsti bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis, tampa dar labiau įprasta, o sanitarinių kirtimų metu nesaugomi medžiai su stambiųjų genių (ypač juodųjų meletų) ilgalaikiais uoksais; pagrindinio naudojimo kirtimų metu ne visuomet išsaugomi biologinės įvairovės (tame tarpe ir retų genių) apsaugos požiūriu vertingiausi medžiai; miško kirtimai daug kur vykdomi genių masinio veisimosi metu, ir taip neretai sunaikinami jų lizdai su jaunikliais, kiaušiniais; tiesiogiai, ar derinant su kelių plėtra, kai kur miškai vis dar sausinami, kas sukelia nepalankius baltnugarių ir tripirščių genių buveinių pokyčius; per mažai miškingų saugomų teritorijų, kuriose miškas nebūtų naudojamas ekstensyviai, ir jos yra išdėstytos per daug fragmentiškai. Šioms problemoms išspręsti reikalingi svarbūs valdžios institucijos sprendimai, kurie turėtų pakeisti miško naudojimą ir biologinės įvairovės apsaugą juose, bei rūpintis, kad miškininkus ruošiančios institucijos skirtų daugiau dėmesio mokymui apie biologinės įvairovės stebėseną, apsaugą (nėra vadovėlių, stinga mokymo priemonių, arba jos yra moraliai pasenusios) ir tvarkymą.



Darbo objektas: Ąžuolijos miško geninių paukščių buveinių ir populiacijos gausumas.

Darbo tikslas: ištirti geninių paukščių buveines ir populiacijos gausumą Ąžuolijos miške.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti geninių paukščių įvairovę ir paplitimą.
2. Išnagrinėti geninių paukščių reikšmę miško ekosistemai.
3. Aprašyti Ąžuolijos miško buveines.
4. Atlikti geninių paukščių populiacijos gausumo tyrimą Ąžuolijos miške.