Kuršių marių ir Nemuno žemupio užterštumas žarninėmis lazdelėmis (echerichia coli): gausumas ir taršos šaltiniai

Augant turizmui Lietuvoje, labai aktualu tampa gerų ir saugių maudyklų užtikrinimas. Yra tikrinama ne tik cheminė bet ir mikrobiologinė būklė, tam, kad būtų galima užtikrinti, jog vandenyje nėra patogenų (pavyzdžiui E. coli 157). Dabar, glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir valdžios organais, yra stengiamasi rasti vietas naujiems paplūdimiams ir įvertinti teršalų būklę senuosiuose, įvertinant klimato kaitos padarinius (teršimas dėl didelio nuotėkio), uosto vystymas ir efektyvesnis nuotėkų valymas.

Kuršių marios yra didžiausias gėlo vandens telkinys Lietuvos teritorijoje, turintis svarbią reikšmę šalies ūkiui kaip vandens kelias, rekreacijos zona, žvejybos rajonas. Kartu tai – unikalus, atskirtas nuo jūros Kuršių nerijos pusiasalio, vandens telkinys, turintis savitą gyvūnijos ir augalijos pasaulį. Čia vyksta intensyvi ūkinė veikla, įsikūręs vienintelis Lietuvoje Klaipėdos jūrų uostas, turintis išskirtinę reikšmę šalies ūkiui (Gasiūnaitė et al., 2005).

Vienas iš Kuršių marių taršos šaltinių – mikrobiologinė tarša, dažnai antropogeninės ar gyvulinės kilmės, didele dalimi patenkanti su įtekančių upių vandeniu. Mikrobiologinės taršos vertinimui naudojami rodikliai, pavyzdžiui žarninių lazdelių (E. coli) (Migula, 1895) kiekis,  kuris parodo, kad į vandenį patenka mikroorganizmų, galinčių kelti pavojų kitiems vandens telkinio organizmams, ar šį vandenį naudojančių žmonių sveikatai (Dubra, Dubra, 1998).

Escherichia coli yra žarnyno bakterija, kurią, normaliomis sąlygomis galima rasti  daugelyje gyvūnų, įskaitant ir žmones. Vis dėl to, kai kurie E. coli   kamienai gali būti priežastimi įvairiausių žarnyno ligų, tokių kaip diarėja, šlapimo takų infekcijos, sepsis ir kitos. E. coli  , iš žarnyno patekusios į aplinką, gali išgyventi tik ribotą laiko tarpą, todėl jos laikomos tinkamais indikatoriniais organizmais aplinkos fekalinės taršos įvertinimui (Taj et al., 2014). Escherichia coli laikoma specifiškesniu indikatoriumi nei fekalinės koliforminės bakterijos, nes fekalinių koliforminių bakterijų testas dažnai parodo ir termotolerantinių, ne fekalinės kilmės, koliforminių bakterijų buvimą (Edberg, 2000).

Tradicinis maudyklų vandens kokybės kontroliavimas leidžia įvertinti, ar normos yra viršijamos ar ne, bet negali suteikti informacijos  kur yra pagrindiniai taršos šaltiniai, o tai labai svarbu, norint pagerinti maudyklų vandens kokybę. Todėl, vis dažniau yra naudojami molekuliniai metodai, kurie suteiktų informaciją apie teršalų kilmę.

 Didžiausią susirūpinimą kelia ir prioritetinis tikslas šiuo metu yra atskirti žmogaus feklinės kilmės E. coli   kamienus, nes ir patys yra pavojingi, ir padidina tikimybę, jog vandenyje yra ir kitų patogeninių organizmų, pavojingų būtent žmogui (Hamelin et al., 2007).

Buvo atlikta daugybė PGR analizių ir stengtąsi nustatyti specifinius genus, kuriuos turėtų tik žmogaus E. coli. Nors tokių genų aptikta ganėtinai daug, buvo nustatyti 2, ycjM ir H8, kuriais remiantis, galime teigti jog bakterijos žmogaus kilmės.

Sužinoti  teršalų vandenyje šaltinį, ir surinkti kuo daugiau informacijos apie jų kilmę yra labai svarbu, norit pagerinti maudyklų vandens kokybę. Taip  galima ne tik kuo tiksliau įvertinti taršą, bet  ir  surasti labiausiai efektyvus metodus taršą valdyti.

Tyrimo tikslas:  įvertinti   Kuršių marių ir Nemuno žemupio žarninių lazdelių (Escherichia coli) gausumą ir potencialų taršos šaltinį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti mikrobiologinę taršą E. coli   bakterijomis Kuršių marių ir Nemuno žemupyje 2016 metais ir palyginti su ankščiau nustatyta tarša.
2. Įvertinti kokie aplinkos veiksniai buvo svarbūs E. coli gausumo kaitai Kuršių mariose.
3. Taikant molekulinius metodus įvertinti žmogaus kilmės E. coli santykinį gausumą skirtinguose tyrimo taškuose.