Jaunimo verslumo skatinimas globalizacijos sąlygomis Europos Sąjungoje

Temos aktualumas. Besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žmogaus gyvenimo būdui, reikalauja gebėjimo prisiderinti prie aplinkos ir vykstančių pokyčių, aktyviai dalyvauti visapusiame visuomenės gyvenime. Galima pastebėti, kad gyvenimas ir bendravimas išeina už valstybių ribų – tokie reiškiniai kaip migracija, globalizacija, tarptautiniai projektai, kt. rodo, kad šiandieną žmogus gyvena pasaulinėje visuomenėje. Tokioje visuomenėje didelės reikšmės įgyja naujos kompetencijos, tame tarpe verslumas. Verslumo įgūdžiai yra svarbūs ne tik kuriant savo verslą, tačiau taip pat ieškant darbo, planuojant savo profesinę karjerą, priimant kitus svarbius kasdieninio gyvenimo sprendimus. Atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo iššūkius, pripažįstama, kad norint lanksčiai reaguoti į nuolat vykstančius pokyčius, užtikrinti visuomenės raidą ir gyvenimo kokybę, svarbu kurti sąlygas, kurios padėtų jauniems žmonėms formuotis ir augti kaip aktyvios, atsakingos, kūrybingos asmenybės, aktyvūs visuomenės piliečiai. Šio tikslo įgyvendinimas turi būti suvokiamas plačiau nei tik formalių žinių jaunimui perdavimas – svarbu ne tik suteikti dalykinių akademinių žinių, kurių jaunimas mokosi mokykloje, universitetuose, kitose švietimo ir ugdymo įstaigose, tačiau taip pat ugdyti jaunų žmonių pilietinį sąmoningumą, skatinti imlumą naujovėms, sugebėjimą priimti sprendimus, o esant poreikiui – greitus sprendimus; taip pat ugdyti jaunų žmonių kritinį ir loginį požiūrį, gebėjimą kritiškai įvertinti gaunamą informaciją, gebėjimą perteikti savo idėjas patraukliu būdu, formuoti pasitikėjimą savimi, pozityvų mąstymą bei logišką, pozityvią reakciją į iššūkius, pokyčius ir nesėkmes, aktyvumą ir aktyvią poziciją gyvenime. Verslumas apima būtent šiuos ir kitus komponentus, kurie leidžia jaunam žmogui aktyviai įsijungti į visuomenėje vykstančius procesus ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo. Pripažįstama, kad tinkamas dėmesys jaunimo verslumui padeda skatinti verslą šalyje, įgalinti dinamišką ekonomikos vystymąsi sparčios globalizacijos sąlygomis, kurti naujas darbo vietas, kas savo ruožtu padeda mažinti nedarbą, socialinę atskirtį, spręsti kitas socialines problemas. Todėl tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) yra diskutuojama, kokiais būdais galima skatinti jaunimo verslumą, kokias sąlygas tam būtina užtikrinti, ieškoma efektyvių jaunimo verslumo modelių, kuriamos strategijos tiek šalių narių, tiek Europos Sąjungos lygiu. Tuo pačiu metu yra bandoma suvokti ir tai, kokios vidinės asmens savybės nulemia jo verslumą, kokiu būdu galima būtų skatinti asmenį aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą, realizuoti save ir įgyvendinti savo idėjas.
Nagrinėjant mokslinę literatūrą, galima pastebėti, kad Lietuvoje trūksta autorių, plačiau nagrinėjančių jaunimo verslumą ir jo svarbą tiek patiems jauniems žmonėms, tiek valstybei. Apie jaunimo verslumą yra parengę straipsnius tokie autoriai kaip J. Čiburienė, J. Guščinskienė, G. Strazdienė, A. Garalis, O. Stripeikis, kt. autoriai. Tačiau daugiausia informacijos apie jaunimo verslumą, jo svarbą jaunimui ir valstybei, verslumą skatinančių priemonių efektyvumą galima rasti įvairių organizacijų ir institucijų atliktuose tyrimuose. Analizuojant literatūrą ir kt. šaltinius pastebima, kad dažniausiai tokius tyrimus užsako valstybinės institucijos ir su jaunimu dirbančios organizacijos. Lietuvoje jaunimo verslumo tyrimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (2005), VšĮ Socialinių iniciatyvų instituto (2008), Nacionalinės plėtros instituto (2008), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2012), kt. užsakymą.
Pasaulyje jaunimo verslumo problema nagrinėjama plačiau – autoriai bando analizuoti jaunimo verslumą įvairiais aspektais (kultūriniu, socialiniu, ekonominiu, edukaciniu, kt.). plačiai nagrinėjama globalizacijos įtaka jaunimo verslumui, naujai atsiradusios galimybės jauniems žmonėms plėtoti ir įgyvendinti savo verslo idėjas. Apie jaunimo verslumą yra rašę tokie autoriai kaip N. Othman, K. Shastri, M. Morris, M. C. Mayo, J. Allen, G. S. Brown ir daugelis kitų. Galima teigti, kad užsienio literatūroje jaunimo verslumo problema yra išnagrinėta daug plačiau.
Tyrimo problema. Kiek efektyvios ir pakankamos yra jaunimo verslumo skatinimo priemonės Lietuvoje?
Tyrimo objektas – jaunimo verslumas.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti dabartinių jaunimo verslumo skatinimo galimybių ir taikomų priemonių efektyvumą ir remiantis šia analize sudaryti siūlomą jaunimo verslumo skatinimo modelį, paremtą sėkmingesniais vadybiniais ir politiniais sprendimais.
Tyrimo hipotezė – jaunimo verslumo skatinimo priemonių įgyvendinimas Lietuvoje yra fragmentiškas ir nesuderintas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti teorinę jaunimo verslumo sampratą, jos svarbą globalizacijos sąlygomis bei apibūdinti jaunimo verslumo modelius.
2. Išanalizuoti jaunimo verslumo skatinimo politiką Lietuvos ir Europos Sąjungos kontekste.
3. Atlikti jaunimo verslumo skatinimo aplinkos Lietuvoje strateginę analizę.
4. Atlikti jaunimo anketinę apklausą ir interviu su savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais, siekiant išsiaiškinti jų nuostatas jaunimo verslumo atžvilgiu, jaunimo verslumo skatinimo situaciją Lietuvoje.
5. Remiantis tyrimo duomenimis, pateikti galimą jaunimo verslumo skatinimo modelį Lietuvai.
Darbo metodai:
• Teoriniai: mokslinės literatūros šaltinių analizė ir sintezė; apibendrintos mokslinių tyrimų ataskaitos.
• Empiriniai: anketinė apklausa; struktūrizuotas interviu.
• Statistiniai: gautų tyrimo rezultatų analizė bei pateiktų duomenų interpretacija; grupavimo, santykinių dydžių, palyginimo metodai; grafinio vaizdavimo; loginio mąstymo metodai.
Pagrindinės magistriniame darbe naudojamos sąvokos:
Jaunimo verslumas – nėra vieningos nuomonės dėl apibrėžimo. Siekiant holistinio požiūrio į jaunimo verslumą, verslumas gali būti suvokiamas kaip sistema, kurią sudaro asmens vidinės nuostatos, gebėjimai ir orientacijos, nuolatinis siekis mokytis, tobulinti savo gebėjimus ir pastebėti bei pasinaudoti palankiomis sąlygomis ir galimybėmis savo verslo idėjoms įgyvendinti. Tai gebėjimas savo idėjas paversti realybe, ir kurti pridėtinę vertę.