Vandens apsauga

Vandens ekologinė reikšmė yra labai didelė. Greta to, kad vanduo sudaro net apie 70% gyvų organizmų svorio, jis yra terpė svarbiems biologiniams procesams. Be to, įsigrauždamas vienoje vietoje ir susikaupdamas kitoje, vanduo skatina geologinius pokyčius. Jis išnešioja ištirpusias druskas bei dujas, taigi tarpininkauja paskirstant maisto medžiagas. Galų gale, svarbiausią vaidmenį ekosistemose vanduo atlieka kaip energijos pernešimo ir panaudojimo tarpininkas.
Visi gyvybiškai svarbūs procesai vyksta vandeniniuose organinių medžiagų tirpaluose. Vanduo svarbus kraujo gamybai, maisto virškinimui ir pasisavinimui, organizmo šilumos balanso palaikymui, medžiagų apykaitos produktų pašalinimui ir t.t. Fiziologiniams procesams palaikyti būtina nuolat atstatyti iš organizmo pašalintą vandens kiekį. Sumažėjus organizme vandens 1 – 2%, jaučiamas troškulys, netekus 5% vandens, aptemsta sąmonė, o netekus 12 - 20% , organizmas žūva.
Žmonių daugėjimas pasaulyje lemia vis intensyvesnį gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos taršą. Žmonių veikla daro poveikį aplinkai, kuris dažnai būna neigiamas, ir šios veiklos padariniai ne visada nuspėjami. Ne išimtis ir mūsų pasirinktas paviršinio vandens objektas – Kruojos upė, kurios didžiausia problema yra tarša.
Darbo tikslas - aptarti ES vandens apsaugos politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, išanalizuoti pasirinktos savivaldybės teritorijos geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo sistemas. Įvertinti vandens telkinio būklę
Darbo uždaviniai:
- Išanalizuoti ES vandens apsaugos politiką;
- Aptarti ES vandens apsaugos teisės aktų sistemos raidą;
- Pateikti Lietuvos vandens apsaugą reglamentuojančius teisės aktus;
- Įvertinti Radviliškio rajono savivaldybės esamą geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo sistemas;