Skirtingų žemdirbystės sistemų įtaka žieminių kviečių grūdų taršai mikroskopiniais grybais

Svarbiausias maisto šaltinis gyventojui yra grūdai. Kasmet javų grūdų derlius siekia 1500 milijonų tonų visame pasaulyje, o iš jų 360 kg tenka vienam žemės gyventojui. Dėl prasto sandėliavimo technologijų, nepalankių klimato sąlygų, grūdų derliaus prarandama nuo 10 iki 30 proc., kuomet mikroskopiniai grybai pažeidžia grūdus (Chelkowski 1991).

Lietuvos kontrastingomis meteorologinėmis sąlygomis, javų grūdai dar kietosios brandos periodu yra gausiai užkrėsti Fusarium, Penicillium, Aspergilus, Cladosporium, Alternaria ir kitų genčių grybais (Dabkevičius ir kt., 2005). Plintantys grūdais grybai gali sumažinti grūdų daigumą. Vieni patogeniški grybai išplisdami į daigus per grūdus gali sukelti ligų epidemijas, dar kiti grybai gali sunaikinti ar jaunus daigus greičiau nei jie pasirodo dirvos paviršiuje (Doohan ir kt., 2003). Netiesioginę žalą taip pat gali padaryti mikroskopiniai grybai – sukelti nepageidaujamą kvapą, spalvą, pakeisti jos cheminę sudėtį bei sukelti sėklos paviršiaus deformacijas (Christensen, 1987, Schmidt, 1991). Grybai skverbdamiesi į sėklą geba suardyti jos ląstelių sieneles, atsarginius baltymus, sunaikinti krakmolo granules, dėl ko sumažėja sėklos dygimo energija ir daigumas, sėklos masė (Lugauskas ir kt., 2004).

Kontroliuojant plitimą mikroskopinių grybų yra sukurtos efektyvios cheminės priemonės – beicai, kurie yra plačiausiai naudojami, norint sumažinti sėkla plintančių grybinių ligų sukeliamą žalą. Javų auginimui intensyviai juos naudojant išauga ne tik išlaidos, bet ir teršiama aplinka (Dabkevičius, Kreimeris, 1995). Daugėjant ekologinių ūkių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pagal Europos Sąjungos EEC 2092/91 direktyvas, produkcija auginama ekologiniuose ūkiuose turi būti užauginta nenaudojant jokių cheminių augalų apsaugos produktų įskaitant sėklos beicavimą. Sėklos apdorojimui šie ūkiai gali naudoti tik biologinius produktus, be to šiems ūkiams skiriamos sveikos ypač geros kokybės, patogeniniais mikroorganizmais neužkrėstos sėklos (Van der Zeijden, 2003). Naudojami biologiniai produktai gali sumažinti sėklų užterštumą mikroskopiniais grybais bei pagerinti sėklų dygimo energiją ir daigumą (Perkarskas ir kt., 2007).

Norint, kad fiziniai procesai taptu viena iš svarbiausių augalų apsaugos dalimi, jie turi būti patikimi ir efektyvūs, taip pat, kaip ir cheminė apsauga. Kadangi tam tikros naudojamos technologijos neužtikrina mikroskopinių grybų sunaikinimo, reikia ieškoti naujų, ekologiškų apsaugos būdų ir priemonių mažinančių sėklos užterštumą grybiniais patogenais (Clear ir kt., 2002).

Tyrimų hipotezė: Tikėtina, kad auginat kviečius skirtingomis technologijomis, žieminių javų grūdai gali būti skirtingai užteršti mikroskopiniais grybais.

Tyrimų tikslas: Ištirti skirtingomis auginimo technologijomis augintų grūdų taršą mikroskopiniais grybais ir nustatyti jų gentinę sudėtį.

Tyrimų uždaviniai:

1. Nustatyti mikroskopinių grybų gentis dominuojančias žieminių kviečių grūduose.
2. Palyginti skirtingomis technologijomis augintų žieminių kviečių taršą mikroskopiniais grybais.
3. Nustatyti žieminių kviečių užterštumą Fusarium genties grybais bei jų rūšinę įvairovę.

Tyrimo objektas: Mikroskopiniais grybais užsikrėtę žieminių kviečių grūdai.