16- 19 m. mokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas :situacijos analizė ir skatinimo būdai

Vaikai - didžiausias mūsų turtas ir pasididžiavimas, tačiau svarbu atminti, kad vaikai ir labiausiai pažeidžiama mūsų visuomenės dalis. Vaiko sveikata yra aukščiausia vertybė formuojant sveiką visuomenę. Žinoma tai, kad nuo to kaip vaikas išsivystys fiziškai priklauso, jo gyvenimo kokybė. Sveikos gyvensenos įpročiai, sveikos gyvensenos palaikymas, požiūris į šiuos dalykus formuojasi jau vaikystėje ir paauglystėje, todėl ypatingai svarbu mokyklinio amžiaus vaikus nuolat skatinti būti fiziškai aktyviais, nes toks požiūrio formavimas padės vykdyti susirgimų, neįgalumo ir mirtingumo nuo įvairių susirgimų prevenciją. Anksti pradėjus vaiką skatinti būti fiziškai aktyviu taip pat užtikrinama, kad vaikui suaugus jo gyvenimo kokybė bus aukštesnė (Radzevičienė L, 2016).

Įvairūs moksliniai tyrimai įrodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas yra viena esminių geros sveikatos ir gerovės prielaidų. Svarbu pabrėžti, kad jis naudingas ir psichikos sveikatai. Gyvenant XXI amžiuje, patiriamas stresas yra didelė problema ir mokyklinio amžiaus vaikai ne išimtis- savo kasdienybėje jie stresą patiria taip pat, tad svarbu paminėti, kad fizinis aktyvumas mažina nerimo, depresijos atsiradimo tikimybę, kontroliuoja streso pasireiškimą. Mokyklinio amžiaus vaikams judėti naudinga, nes pagerėja gebėjimas susikaupti, o tai teigiamai įtakoją ir jų mokymosi gebėjimus. O štai fizinis pasyvumas priveda prie širdies ir kraujagyslių ligų susirgimų rizikos, antro tipo diabeto, storosios žarnos vėžio rizikos veiksnių ir dažniausiai yra tiesiogiai siejamas su nutukimu. (Jociutė A ir Beržanskytė A, 2016). Pastaruoju metu susirūpinta ypač menku jaunimo fiziniu aktyvumu: vaikai per mažai juda ir sportuoja, žaidimus atvirame ore pakeitė sėdėjimas prie kompiuterių ar televizorių (Valintėlienė R ir kt., 2012).

Darbo aktualumas. Nors pastaruoju metu gan didelį dėmesį į vaikų fizinį aktyvumą pradėjo kreipti vis daugiau pasaulio ekspertų, specialistų, tačiau vaikų fizinis aktyvumas Lietuvoje bei visame pasaulyje išlieka nepakankamas. (Strukčinskienė B ir kt., 2018). Apmaudu, tačiau PSO duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonai žmonių. Fizinis aktyvumas svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Fizinis aktyvumas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo bei entuziazmo šaltinis. (Pasaulio sveikatos organizacija, 2018). Taip pat 2016 metais Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos moksleivių fizinis pajėgumas sparčiai mažėja.

Lyginant Lietuvos mokinių fizinį aktyvumą su kitomis Europos šalimis pastebima, kad Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o tai rodo, kad Lietuvoje mokinių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą. Lietuvoje fizinis aktyvumas yra vienas mažiausių- vos 10 proc. (Lizikevičiūtė L ir kt., 2017).

Šiuolaikinėje visuomenėje žmonių fizinis aktyvumas vertinamas nevienareikšmiškai. Tai reiškia, kad dalis visuomenės tampa vis labiau fiziškai aktyvūs, dalyvauja visuomeniniuose fizinį aktyvumą

5

propaguojančiuose judėjimuose, aktyviai užsiima fizine veikla savarankiškai. Deja svarbu paminėti, kad didžioji dalis vis gi nesuvokia sveikos gyvensenos ir elgsenos pozityvaus poveikio jų gyvenimo kokybei (Radzevičienė L ir kt., 2016). Remiantis PSO duomenimis, nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad dar prieš du dešimtmečius Lietuvoje mokinių fizinio aktyvumo rodikliai buvo kur kas didesni nei šiandieniniame laikotarpyje (PSO, 2010).

Tyrimo tikslas- nustatyti mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą.

Tyrimo objektas- mokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti fizinio aktyvumo teorinius aspektus.

1. Įvertinti 11- 12 klasės mokinių fizinį aktyvumą.

3.Išanalizuoti priežastis sąlygojančias fizinį aktyvumą.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė

1. Anketinė apklausa.

1. Statistinė analizė.