Tėvų žinios apie vaikų teises

Sujudimus dėl vaiko teisių buvo galima įžvelgti jau  XIX a. viduryje. XX a. pradžioje vaikai neturėjo jokių teisių – jie buvo visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų. Išskirtinis dėmesys vaiko teisėms buvo atkreiptas XX a., po Europą nusiaubusių pasaulinių karų, kai suprato, kad, siekiant užtikrinti Europoje pagarbą žmogaus teisėms bei apsaugoti jas nuo nežmoniško mąsto pažeidimų pasikartojimo, reikia susivienyti (D. Jočienė, 2001).

Pirmasis dokumentas, susijęs su vaiko teisėmis, pasirodė 1924 m. prieš Antrąjį pasaulinį karą − tai Ženevos vaiko teisių deklaracija. Šis dokumentas yra pirmasis tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis vaiko teises, kuriame siūloma vaikui  suteikti  viską, kas  geriausia.

1989 metais priimama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių konvencija. Ji ratifikuota beveik visose pasaulio šalyse.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje sakoma, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę ir meilę, supratimą. Rūpintis vaikų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikymu, parengimu savarankiškai gyventi visuomenėje yra didžiausia pareiga tėvams (Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija, 1995).

Būtent tėvai turi didžiausią  pareigą rūpintis vaikais, aiškinti jiems teises, taip pat priminti apie pareigas. Tačiau atsižvelgiant į praktiką, galima teigti, kad dalis tėvų užmiršta savo kaip tėvų  pareigas, o kita dalis neturi informacijos, apie tai, kaip apginti vaiko teises ir jų interesus (Vaiko, tėvų, pedagogų teisės ir pareigos ir atsakomybė 2008).

Lietuvoje klausimai, susiję su vaiko teisėmis, pradėti analizuoti po kelių nepriklausomybės atkūrimo metų. 1992 metais Lietuvoje pasirašyta ir 1995 m. ratifikuota Jungtinių tautų 1989 metų Vaiko teisių konvencija. Tai reiškia, kad valstybė prisiėmė atsakomybę už Vaiko teisių konvencijos vertybių ir principų įgyvendinimą. Nuo 1995 metų vaiko teisių apsauga tapo visuotinai aktualiu, nuolatiniu ir dėmesio reikalaujančiu klausimu.

Anot Pr. Kūrio, ratifikuoti Konvenciją, derinti nacionalinius teisės aktus su konvencija ir jos protokolais − tai ne vien tik valstybės įsipareigojimai, bet ir nenutrūkstantis teisės vystymo procesas. Minėtas procesas pasireiškia jurisprudencijos kūrimu Europos Tarybos sistemoje (V. Berger 1997).

Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie analizuoja ne tik vaiko tiesės, bet ir jų įgyvendinimo procesą Lietuvoje. Minėtus tyrimus Lietuvoje atliko: B. Kairienė (2007), G. Navaitis (2003), G. Sagatys (2006), M. Teresevičienė ir Ž. Jonynienė.

 Apžvelgiant tyrimus, analizuojančius vaiko teises Lietuvoje, paminėsiu M. Teresevičienės ir Ž. Jonynienės tyrimą, atliktą Lietuvoje. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad vaikai savo teises vertina reikšmingai, suvokia jų svarbą, tačiau  jų teisių įgyvendinimo padėtis namuose ir mokyklose yra prieštaringa. Anot tyrimo autorių, pagrindinės problemos yra pagarbos vaiko asmenybei, taip pat jo nuomonei, jausmams bei autonomijai stoka (M. Teresevičiene, Ž. Jonyniene, 2001).

Ž. Jonynienė analizavo vaiko teisių aktualijas Lietuvoje. Šiuo tyrimu atskleidė tai, kad net teisiškai įtvirtinus vaiko teises, padėtis Lietuvoje negerėja (Ž. Jonynienė, 2005).

1. Kabašinskaitė analizavo vaikų ir suaugusiųjų galios santykį. Autorė savo tyrimu patvirtino, kad Lietuvoje stokojama į vaiką orientuoto požiūrio, į vaikus, kaip į grupę, silpnai atsižvelgiama. (D. Kabašinskaitė, 2002).

Atliktas tyrimas apie neadekvačią tėvų reakciją į besivystančius vaikų gebėjimus ir pagarbos stoką vaiko pažiūroms (B. Kairienė ir B. Žiemienė, 2007)

1. Bogdanavičienės ir I. Grigaravičienės (2006) atliktas tyrimas parodė, kad tėvų didžiausias dėmesys yra skiriamas vaiko vystymosi ir vaiko apsaugos teisėms, tačiau nevertinama vaiko dalyvavimo teisė (B. Bogdanavičienė ir I. Grigaravičienė, 2006).

Visuomeninės organizacijos ,,Gelbėkit vaikus” atliktas tyrimas Lietuvoje  padėjo išsiaiškinti, kiek šalyje yra įgyvendinamos bendrosios JT vaiko teisių konvencijos priemonės (Gelbėkit vaikus, 2011).

Kalbant apie užsienyje atliktus tyrimus, galima paminėti Portugalijoje 2001 metais F. H. Veigo atliktą mokslinį tyrimą, kuriame kalbama apie tai, kad vaikai, kurie kilę iš blogesnės socialinės ir ekonominės aplinkos, savo teisėms teikia daug mažiau reikšmės ir svarbos, nei vaikai, kilę iš priešingos aplinkos. Taip pat 2001 metais  E. Jacobsen  ir I. Schlegel atliko tyrimą, kuris suteikė galimybę įrodyti, kad padėtis šios šalies vaiko teisių atžvilgiu yra teigiama. Išvadose yra teigiama, kad tikrasis vaikų teisių įgyvendinimo lygis yra aukštas vaiko aplinkoje − namuose ir mokyklose. Tačiau Australijoje, įžvelgiami prieštaravimai ties vaiko teisių  suvokimu ir  jų įgyvendinimu, tyrimą atliko  K. Irving 2001 metais (E. Ramanauskaitė, 2006).

Tyrimas atliktas Anglijoje parodė, kad dažnai neteisingai suprantama pati „vaiko“ sąvoką iš tėvų ir pedagogų pusės. Išvados parodė, kad pamirštama, jog  vaiko socialiniai ir psichologiniai vaidmenys skiriasi nuo suaugusiojo, kategoriškai reikalaujama laikytis minėtų elgesio modelių. (Colbeck, 2001).

Užsienyje atlikti tyrimai apie vaikų ir tėvų santykius bei psichologinius aspektus. Šiuos tyrimus atliko: C. L. Scholz (2011), K. M. Miller (2011), A. Pratesi (2012). Taip pat yra atlikti tyrimai apie vaiko gerovę šeimoje ir jos įgyvendinimo prielaidas, šiuos tyrimus atliko  T. Spragt, C. Callan (2004)

Apie vaiko teisės bei jų įgyvendinimą, tėvų ir vaikų santykius, apie tai, ką tėvai žino apie vaiko teises, atlikta nemažai tyrimų, tačiau besikeičiant ekonominei situacijai ir vaiko teisių apsaugos sistemai, atsirado poreikis atlikti tyrimą ir įvertinti, ar situacija gerėja.

Temos aktualumas ir problematika. Vaiko teisių pripažinimas ir įgyvendinimas − labai svarbi sąlyga, padedanti vaikui jaustis pilnaverčiam. Tėvai, užtikrindami savo žinias apie vaiko teises, turi pripažinti vaiką kaip unikalią, savarankišką ir atsakingą asmenybę. Kadangi vaiko teisės dažnai įtraukiamos į mokslinius tyrimus bei minėti tyrimai  leidžia manyti, kad tėvų žinios apie vaiko teises yra šiek tiek ribotos. Vertinant sparčią visuomenės kaitą, galima teigti, kad šių tyrimų rezultatai gali būti neprezentatyvūs. Tyrimo problema − tėvų žinios apie vaiko teises. Darbe bus siekiama atskleisti tėvų tinkamą  išmanymą apie vaiko teises ir jų įgyvendinimo santykį.

Tyrimo objektas – tėvų žinios apie vaikų teises.

Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų žinias apie vaikų teises.

Įvardintam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Atskleisti vaiko teisių sampratą ir esmę.
2. Išanalizuoti vaiko teisių įgyvendinimą šeimoje ir Lietuvoje.
3. Nustatyti pasirinktos imties tėvų žinias apie vaiko teises.

Tyrimo metodai:

Teoriniai: mokslinės ir metodinės literatūros analizė, dokumentų turinio analizė, sisteminimas, interpretavimas.

Empiriniai: interviu, anketa – testas.

Tyrimo gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS ir Excel programos.

Tyrimo imtis ir organizavimas:

Kokybiniame tyrime atsitiktinės atrankos būdu dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės Vaiko teisių skyriaus trys specialistai.

Kiekybiniame tyrime atsitiktinės atrankos būdu dalyvavo 301 tėvų (vyrų ir moterų).

Respondentų atrankos būdas: netikimybinis patogusis.

Tyrimo naujumas ir praktinis reikšmingumas. Manau, kad šis darbas papildys stokojančios informacijos bazę tema ,,Tėvų turimos žinios apie vaiko teises“. Nagrinėjant literatūrą, išanalizuota vaiko teisių samprata, deklaravimas įvairiuose teisės aktuose, ryšys su kitomis teisėmis; atskleistas tėvų vaidmuo įgyvendinant šią teisę šeimoje ir Lietuvoje. Teorinė medžiaga gali būti naudinga tėvams, pedagogams ir kitiems apie vaiko teises besidomintiems asmenims. Siekiant nustatyti tėvų žinias apie vaiko teises, sudarytas testas tėvams. Atliktas tyrimas ir jo analizė leido nustatyti realias tėvų žinias apie vaiko teises. Tyrimas gali būti naudojamas atliekant tolimesnius tyrimus šioje srityje. Remiantis  teorine ir praktine analize, pateiktos rekomendacijos.

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro santrauka, 3 skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai, lentelės, paveikslai.