Iš kitų šalių atvykusių ugdytinių adaptacijos ypatumai Vilniaus gimnazijoje

Imigracija - nuolatos vykstantis procesas globaliame pasaulyje. Per pastaruosius dešimtmečius didelė dalis žmonių migruoja siekdami gauti geresnį darbą, norėdami išvengti persekiojimo savo gimtojoje šalyje ar norėdami surasti geresnę vietą gyventi. Dėl šių priežasčių Lietuva kaip Europos Sąjungos šalis ir nepriklausoma valstybė taip pat tapo mėgiama šalimi užsienio piliečių. Imigracija Lietuvoje tapo labiau matoma, o integracijos problema tik didėja. Remiantis Vakarų Europos šalių patirtimi imigracija gali sukelti rimtų problemų socialiniame lygmenyje, jei imigrantai ir jų vaikai nebus tinkamai integruoti į visuomenę. Tad švietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris gali daryti stiprią įtaką mokyklinio amžiaus vaikų intergracijai į visuomemę.

Lietuvoje nėra plačiai nagrinėti mokyklinio amžiaus kitataučių vaikų ugdymo(si) ypatumai. Tačiau yra atlikta keletas tyrimų, kuriuose analizuojami tautinių mažumų atstovų ugdymo aspektai. R. Skripkienė (Skripkienė 2001: 78-84) atliko nelietuvių mokyklos antros klasės moksleivių kalbinės raiškos valstybine kalba tyrimą; A. Mazolevskienė (Mazolevskienė 2001: 143-147) gilinosi į ikimokyklinio amžiaus vaikų dvikalbystės problemas Lietuvoje, praktinį ir teorinį ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasirengimą, jų nuostatas bei kompetenciją ugdyti dvikalbį vaiką lietuvių kalba. V. Žydžiūnaitė ir L. Rupšienė (Rupšienė, Žydžiūnaitė 2005: 159) tyrinėjo užsieniečių vaikų ugdymo organizavimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose situaciją. Taip pat nagrinėta kokių kompetencijų reikia pedagogui, vykdant sėkmingą kitataučių adaptaciją mokykloje. Dėl to, turintiems skirtingą patirtį vaikams, atvykusiems į jiems svetimą šalį, gali kilti adaptacijos mokykloje problemų.

Taigi, šiame darbe bus siekiama išsiaiškinti, kokios kyla problemos ugdytiniui adaptuojantis mokykloje ir kaip šias problemas išspręsti.

Tyrimo objektas – iš kitų šalių atvykusių ugdytinių adaptacijos ypatumai.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti iš kitų šalių atvykusių ugdytinių adaptacijos ypatumus Vilniaus N gimnazijoje.

Tyrimo uždaviniai:

1. Analizuojant mokslinę literatūrą atskleisti adaptacijos sampratą ir sėkmingos adaptacijos veiksnius.
2. Identifikuoti sunkumus ir problemas, su kuriomis susiduria iš kitų šalių atvykę mokiniai, pradėję lankyti N gimnaziją.
3. Išnagrinėti pagalbos naujai atvykusiems mokiniams būdus, skatinančius jų sėkmingą adaptaciją gimnazijoje.

Tyrimo hipotezė. Pedagogų tarpkultūrinė kompetencija yra svarbus mokinių adaptacijos N gimnazijoje veiksnys.

Darbe daugiausiai remiamasi informacija, surinkta iš lietuviškų ir angliškų šaltinių. Pirmenybė buvo teikiama lietuviškiems straipsniams bei komentarams todėl, kad užsienio kalba nėra daug literatūros, nagrinėjančios temas apie į Lietuvą atvykusių imigrantų integraciją. Lietuvoje apie integraciją apskritai yra šnekama nedaug, nes tai yra labai sudėtinga tema, reikalaujanti daug patirties, supratimo, kvalifikacijos, specialių žinių, bei įgūdžių.

Šiame darbe pateiktos mintys grindžiamos informacija iš mokslinių straipsnių, publikacijų bei komentarų surinktų iš žurnalų bei duomenų bazių. Tačiau išskirti vieno dominuojančio šaltinio, laikomo darbo pagrindu, nebūtų galima, nes pasirinktos darbo temos nagrinėjimui aktualių minčių buvo visuose šaltiniuose.

Bakalauro darbe naudojami tokie tiriamieji metodai: teorinės literatūros analizė bei palyginamoji analizė. Teorinėje dalyje pristatomi mokinių adaptacijos ypatumai, o praktinėje dalyje nagrinėjama, kaip užsienio šalių moksleiviams sekasi/sekėsi adaptuotis mokyklos bendruomenėje. Darbe gilinamasi į vis didėjančią integracijos problemą, koncentruojamasi į adaptacijos keliamus sunkumus, priežastis bei pasekmes, nes tik tinkamai, tai įvertinus galima identifikuoti, kaip galima sėkmingai integruoti mokinius atvykstančius į Lietuvos Respubliką. Darbe panaudotas empirinio tyrimo metodas - pusiau struktūrizuotas interviu.