Profesinės veiklos (sandėlininko) analizė

Jaunų žmonių kvalifikacijos įgijimas ir tobulinimas, įgalinantis eiti į darbo rinką (kaip darbo ieškančius kvalifikuotus specialistus) yra bet kurios šalies švietimo sistemos pirmaeilė funkcija. Švietimo sistemos efekyvumą rodo – viena – patenkinti darbdaviai, galintys priimti į darbą tokią darbo jėgą, kokios pageidauja, kita – įsidarbinančių diplomuotų specialistų, gebančių siekti profesinės karjeros, gausa. Visuomenės išlaidos švietimui turi būti vertinamos pagal naudą, kurią gauna darbdavys, individas ir visa visuomenė.

Politiniai, ekonominiai ir informaciniai pasaulio pokyčiai atveria ne tik naujų savirealizacijos perspektyvų, bet ir sukelia gausybę socialinių problemų, kylančių tiek asmeniniu, tiek valstybiniu lygmenimis. Jas daugiausiai skatina darbo rinkos poreikiai, diktuojami ekonomikos dėsnių, nelengvai suderinamų su žmogaus ugdymosi perspektyvomis.

Todėl profesinio rengimo klausimai tampa visų Europos Sąjungos šalių rūpesčiu, nes siekiama sukurti bendrą kvalifikacinę sistemą, implikuojančią nacionalines kvalifikacijų sistemas, turinčias išlaikyti savitumą ir kartu būti atpažįstamomis veiklos pasaulyje.

Vykstant globaliems persitvarkymams, švietimo politikos lygmeniu įžvalgiama objektyvioji ir subjektyvioji profesinio rengimo dalys. Todėl pertvarkos strategai greta žinių, gebėjimų, įgūdžių kategorijų, pabrėžia vertybines nuostatas. Tada ugdymo tikslas yra kompetencijos. Kompetencijų struktūroje išskiriama: kognityvinės kompetencijos, apimančios formalų ir neformalų (numatomą) žinojimą, pagrįstą patirtimi; funkcinės kompetencijos, sujungiančios įgūdžius ir technines žinias; asmeninės kompetencijas, remiamos žinojimu, kaip elgtis tam tikromis aplinkybėmis; etinės kompetencijos, grindžiamos asmeninėmis ir profesinėmis vertybėmis. Kitaip sakant, kompetencijos yra funkcinis gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, „gebėjimų, žinių, polinkių (talentų) ir nuostatų derinys“ (Mokymosi visą gyvenimą plėtojimas. Tarpinė ataskaita, 2004), turintis užtikrinti asmeninį pasitenkinimą ir ugdymąsi visą gyvenimą, įsitraukimą ir darbingumą (Martišauskienė, Gaigalienė, 2007).

Akivaizdu, kad europiniu lygiu klojami profesinio rengimo pamatai, kuriama pertvarkos strategija, adekvati globalizacijos iššūkiams, kad siekiama sulydyti subjektyvią ir objektyvią šio proceso dalis. Ženklūs poslinkiai matomi ir Lietuvoje. Sudarytos Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrasis programavimo dokumentas (BPD)[1], Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas (2004)[2].

Remiantis T. Jovaišos pranešimu „Kvalifikacijų sistemos kūrimas“ 2006 m. sausį Europos komisijos paskelbtoje metinėje Lisabonos strategijos pažangos ataskaitoje išskiriami prioritetai: investicijos į švietimą, moksliniai tyrimai ir naujovės, žmonių profesinį aktyvumą skatinanti užimtumo politika, žmogiškųjų išteklių konkurentiškumo didinimas. Šie prioritetai tampriai susiję su kvalifikacijų sistemų ir sąrangų kūrimu, pastarosioms sudarant svarbias institucines, metodines ir organizacines prielaidas Lisabonos strategijos iškeltų tikslų pasiekimui.

Pagal Europos kvalifikacijų sąrangos gaires sukurtos nacionalinės šalių narių kvalifikacijų sąrangos ir sistemos yra svarbus Europos Sąjungos vieningos vidinės paslaugų ir darbo rinkos kūrimo veiksnys ir efektyvi darbo rinkų kūrimo Europos Sąjungoje priemonė. Skaidri ir suprantama kvalifikacijų sąranga bei darniai veikianti kvalifikacijų sistema, sudaranti palankias galimybes pereiti iš vieno kvalifkacijos lygmens į kitą arba įgyti gretutines kvalifikacijas motyvuoja žmones dirbti, ieškoti geresnių įsidarbinimo galimybių ir siekti tobulėti pasirinktoje profesinėje veikloje.

Nacionalinė kvalifikacijų sistema padės šalies darbdaviams įvertinti darbuotojo kompetenciją, žinias ir įgūdžius, mokslo įstaigoms planuoti būsimų ir esamų darbuotojų ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. Nacionalinė kvalifikacijų sistema yra grindžiama darbo pasaulio reikalavimais ir darbo rinkos poreikiais. Kvalifikacijų sistema padės įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą idėja, užtikrins pereinamumą tarp kvalifikacijos lygių, kvalifikacijos keliu įgijimo įvairove. Sukurta nacionalinė kvalifikacijų sistema sudaro galimybes vertinti ir lyginti įvairių šalių dirbančių kvalifikacijas. Tai padės studentams suprasti, ką jau jie moka ir ko dar ne, o dirbantiems – rasti darbą, atitinkantį jų kvalifikaciją ir nuolat tobulėti didinant savo profesinį potencialą[3].

Nacionalinės kvalifikacijos sistemos tikslas – sukurti vieningą ir skaidrią kvalifikacijų sistemą, apimančią visus kvalifikacijos lygmenis, laiduojančią pereinamumą tarp lygių, užtikrinančią kvalifikacijos įgijimo kelių įvairovę, sudarančią galimybę lanksčiai reaguoti į besikeičiančios aplinkos reikalavimus.

Profesinės veiklos analizė yra nacionalinės kvalifikacijų sistemos kūrimas, kurio pagrindu bus rengiami Nacionaliai profesiniai standartai, kurie bus vieningi visoje šalyje, suderinti su profesinių sąjungų organizacijomis ir naudojami visose mokymo ir kvalifikacijų pripažinimo institucijose. Standartų funkcija – būti tarpininku derinant veiklos pasaulio (išteklių/darbo jėgos) kvalifikacinius ir švietimo tikslus.

Tyrimo problema:

Tyrimo problema yra profesinės veiklos (sandėlininko) mokymo programos neatitikimas su realia darbine profesija. Tyrimu mėginama išsiaiškinti ar sandėlininko savo profesijos veiklos esminių charakteristikų suvokimas skiriasi nuo šio lygmens profesijai priskirtinų charakteristikų pagal Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepcijoje apibrėžtą kvalifikacijos lygmenų sistemą. Tyrimas taip pat apima įmonės lygmens ekspertus, tai yra sandėlininko vadovų bei vadybininkų tyrimas. Šiuo tyrimu metu mėginta atskleisti kaip skiriasi darbinės veiklos suvokimas įmonės lygmens ekspertų ir darbo vietos lygmens ekspertų atžvilgiu.

Darbo tikslas:

Atlikti profesinės veiklos (sandėlininko) analizę švietimo ir profesinio lauko kontekste.

Mokslinio tyrimo objektai ir medžiaga:

Tyrimo objektas yra dvejopas:

• Įmonės lygmens ekspertai. Šiuo atveju tai būtų sandėlio vedėjas ir vadybininkai, kurie tiesiogiai vadovauja sandėlininkams.
• Darbo vietos lygmens ekspertai. Šiuo atveju tai bus sandėlininkai.

Atliekant mokslinį tyriamąjį darbą, būtina apsibrėžti tyrimo objektą laiko ir erdvės atžvilgiu. Laiko atžvilgiu tiriamoji visuma yra šiuo metu UAB „Palink“ dirbančių sandėlių vedėjai, vadybininkai ir sandėlininkai.

Erdvėje profesinės veiklos analizė apsiriboja UAB „Palink“ kontekstu ir tik šioje struktūrinėje sistemoje atsiradusiomis bei susiformavusiomis veikimo sąlygomis bei profesinės veiklos apraiškomis.

Tyrimo medžiagą sudaro Lietuvos bei užsienio šalių autorių darbai vienaip ar kitaip susiję su profesinio lauko sandara, struktūros, formavimosi bei procesų studijomis ar analize. Moksliniam tyrimui atlikti bei darbo tikslui pagrįsti taip pat naudota pagilintų interviu su įmonės lygmens bei darbo vietos lygmens ekspertais medžiaga. Būtina paminėti svarbiausius tyrimo šaltinius G. Dessler „Personalo valdymo pagrindai“, R. Kraupintės straipsnis apie strateginį žmogiškųjų išteklių valdymą, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos studija „Dabartinės kvalifikacijų būklės Lietuvoje analizė“.

[1] Bendrasis programavimo dokumentas. http://www.esparama.lt/lt/bpd/apie_BPD (žiūrėta 2008 02 16)

[2] Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos įgyvendinimo veiksmų planas. Patvirtintas švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ĮSAK – 433/A1-83

[3]Nacionalinė kvalifikacijų sistema. http://www.lnks.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=35&Itemid=2