Užsienio investiciniai fondai

Investiciniai fondai – tai viena iš patraukliausių ir labiausiai pasaulyje paplitusių investavimo formų, ypač populiari JAV, Vakarų Europos valstybėse, o dabar sėkmingai beprigyjanti ir Lietuvoje. Vis daugiau mūsų šalies gyventojų taupymo perspektyvas sieja su užsienietiškais investiciniais fondais. Jie tampa alternatyva ne tik naujai padėtiems gyventojų terminuotiems indėliams, bet ir tiesioginėms investicijoms į užsienio akcijų rinkas, obligacijų rinkas ir panašiai.

Prie naujos informacijos gausybės turi prisiderinti šių investicinių fondų vadybininkai, makleriai, analitikai, investuotojai. Šiame amžiuje, jie priversti ieškoti naujų investavimo strategijų, kurios padės išlikti ypač dinamiškoje rinkoje. Akivaizdu, jog ne kiekvienas asmuo turi tokių žinių ir gebėjimų, todėl tokiomis aplinkybėmis ypatingą vaidmenį įgauna investicinių fondų vykdoma investicinė veikla. Investiciniai fondai palengvina pradedančiųjų ir patyrusiųjų investuotojų dalyvavimą akcijų rinkose, siūlant tiek vieniems, tiek kitiems įsigyti jau paruoštus vertybinių popierių paketus, optimaliai diversifikuotus rizikos ir pelningumo požiūriu, leisiančius įgyvendinti jiems trumpalaikius ar ilgalaikius finansinius tikslus.

Temos aktualumas. Praeitame šimtmetyje investavimas į vertybinius popierius labai domino mokslininkus, tačiau tuomet sprendimą investuoti į pasirinktus vertybinius popierius įtakojo tik vienas veiksnys – tai jo pelningumas, o rizika buvo ignoruojama. H. Markowitz (1952) padarė perversmą investicijų moksle pirmasis pasiūlęs efektyvaus portfelio terminą, kuris apibūdinamas kaip portfelis, turintis mažiausią riziką, esant tam tikram pelningumui, arba didžiausią pelningumą, esant tam tikram rizikos lygiui. Investicinių fondų kūrimosi metu, buvo plėtojamos investicinių fondų teorijos, leidžiančios įvertinti jų veiklą, stilius, investavimo strategijas, bei jų veiklos efektyvumą.

Per pastarąjį dešimtmetį Europoje gerokai išaugo investicinių fondų sektorius ir dabar vaidina svarbų vaidmenį Europos kapitalo rinkose. Lietuvoje investiciniai fondai pradėjo savo veiklą tik 2003 m., kuomet LR Seimas priėmė kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.[1] Todėl Lietuvoje labai trūko institucinių investuotojų (pensijų, investicinių fondų, draudimo įmonių).

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau platinama devyniolika Lietuvos investicinių fondų bei dvidešimt septyni ES valstybių investicinių fondų (kai kurie jų suskirstyti dar ir į subfondus).[2] Specialistai prognozuoja, kad ateityje investicinių fondų skaičius didės, jie bus įvairesni. 2006 m. sausio mėn. Europos Komisijos sudaryta ekspertų grupė, tyrusi investicinių fondų rinkos efektyvumą, 2007 metų liepos mėnesį paskelbė pranešimą, kuriame nurodomos priežastys, dėl kurių stringa fondų rinkos plėtra, o patys fondai veikia nepakankamai efektyviai.[3] Šias priežastis pašalinus, Europos investuotojai investavę į tokius fondus galėtų gauti didesnę gražą ir naudą. Buvo išskirtos 5 pagrindinės sritys, lemiančios fondų rinkos neefektyvumą: per ilgas terminas, kad fondas galėtų pradėti veiklą; dėl dabartinio reguliavimo patiriamos papildomos išlaidos, kurios galėtų būti sutaupytos; kliūtys fondų telkimuisi; sektoriaus teisinio reguliavimo fragmentiškumas; mokestiniai barjerai. Ekspertų teigimu, ėmusis reikiamų priemonių, investiciniai fondai ir ateityje turėtų išlikti patrauklūs investuotojams lyginant su kitais investavimo produktais bei patrauklesni nei buvo iki šiol.

Tyrimo problema. Užsienietiškiems investiciniams fondams ir toliau populiarėjant Lietuvoje bei esant informacijos stygiui apie užsienietiškų investicinių fondų analizės kryptis bei jų veiklos efektyvumo įvertinimo metodiką, buvo pasirinkta ši mokslinio tiriamojo darbo tema, kuri leis atskleisti pagrindinius investicinių fondų portfelio formavimo kriterijus bei jais remiantis suformuoti optimalų rizikos ir pelningumo požiūriu įvertintą užsienietiškų investicinių fondų portfelį Lietuvoje. Mokslinė problema apibrėžiama kaip efektyvių užsienietiškų investicinių fondų portfelio Lietuvoje įvertinimo modelių paieška bei investicinių fondų portfelio optimizavimas rizikos ir pajamingumo požiūriu remiantis Lietuvos komercinių bankų apžvalga.

Tyrimo hipotezė - investicinių fondų portfeliai gali būti vertinami ir optimizuojami remiantis tais pačiais vertinimo ir analizės principais kaip ir tradiciniai vertybiniai popieriai.

Tyrimo objektas – užsienietiškų investicinių fondų pagrindu suformuoti portfeliai Lietuvos komerciniuose bankuose.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos komercinių bankų valdomų ir platinamų užsienietiškų investicinių fondų pagrindu suformuotus portfelius.

Užsibrėžtam tikslui pasiekti keliami šie tyrimo uždaviniai:

1. apibendrinti investicinių fondų atsiradimo istoriją ir jų veiklą apibūdinančias sąvokas, atskleidžiant investicinių fondų struktūrinius skirtumus, investavimo kryptis bei apmokestinimo tvarką;

2. įvertinti investicinių fondų portfelio aktyvaus ir pasyvaus valdymo teorinius aspektus, akcentuojant privalumus ir trūkumus;

3. aptarti Vertybinių popierių komisijos KIS 2007 m. IV ketv. ir 2008 m. III ketv. Lietuvos akcijas rinkoje, subjektus, Lietuvoje viešai platinamus užsienio KIS;

3. išanalizuoti portfelio sudarymo aspektus, pateikiant statistinius rizikos ir pelningumo įvertinimo matus;

4. atlikti užsienietiškų investicinių fondų analizę, akcentuojant optimalaus portfelio formavimo ypatumus remiantis Lietuvos komercinių bankų analize;

5. apžvelgti suformuotų portfelių analizę bei juos optimizuoti pelningumo bei rizikos požiūriu, remiantis Lietuvos komercinių bankų pavyzdžiu;

6. remiantis trijų pagrindinių „SEB“ banko užsienietiškų investicinių fondų duomenimis, atlikti jų praktinį įvertinimą ir investavimo galimybes.

Tyrimo metodai. Metodologija yra glaudžiai susijusi su tyrimo metodais ir technika. Mokslinei literatūrai analizuoti buvo pasitelktas monografinis metodas, sisteminė mokslinės literatūros analizė. Remiantis Vertybinių popierių komisijos KIS 2007 IV ketv. Ir 2008 III ketv. veiklos apžvalga atlikti duomenų analizę. Investicinių bendrovių valdomų investicinių fondų vertinimui tikslinga naudoti šiuos metodus: fondo grynosios aktyvų vertės analizę, fondo pelningumo dinamikos bei pelningumo standartinio nuokrypio analizę atliekant šį tyrimą Lietuvos komerciniuose bankuose buvo pasiremta trijų metų duomenimis (nuo 2005 – 2007). Investicinių fondų pagrindu suformuotus portfelius tikslinga analizuoti jų tarpusavio koreliacijos požiūriu, nes tai leidžia suformuoti efektyvius portfelius, t.y. aukščiausio pelningumo portfelius, esant tam tikram rizikos lygiui.

Darbe panaudoti Nacionalinės vertybinių popierių biržos, Centrinio vertybinio popierių depozitoriumo, Statistikos departamento, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos finansų ministerijos bei Lietuvos banko statistiniai duomenys.

Darbo struktūra. Teorinėje darbo dalyje supažindinama su investicinių fondų istorija ir samprata, veiklos principais, fondų klasifikacija, apibūdinami fondų privalumai ir trūkumai bei bus kalbama apie investavimo kaštus ir pagrindinio investicinio portfelio sudarymą. Šios dalies pabaigoje bus pateiktos teorinės dalies išvados.

Metodinėje dalyje bus analizuojami Lietuvoje platinamų fondų investavimo strategija, veiklos raida remiantis Lietuvos komercinių bankų analize. KIS investicijas Lietuvos akcijos rinkoje, Lietuvoje viešai platinamus užsienio KIS palyginant 2007 m. IV ketv. ir 2008 m. III ketv. veiklos duomenis. Praktinėje dalyje bus apžvelgti užsienietiškų investicinių fondų trijų metų veiklos rezultatai, rodantys veiklos plėtros tendencijas remiantis Lietuvos komercinių bankų pavyzdžiais. Remiantis trijų pagrindinių „SEB“ banko užsienietiškų investicinių fondų duomenimis, atlikti jų praktinį įvertinimą ir investavimo galimybes.Fondų pelningumo bei rizikos rodikliai skaičiuojami, analizuojami ir modeliuojami remiantis paskutinių trijų metų istoriniais duomenimis. Šioje dalyje lyginamosios analizės būdu bus randamas optimaliausias investicinis portfelis visų tipų investuotojams. Naudojantis kumuliatyvinės rizikos kreive, bus nustatytas pelningumo tikimybės lygis.

[1] Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas. Valstybės žinios. 2003 07 25. Nr. 74-3424.

[2]Kolektyvinio investavimo subjektai. Žiurėta [2008-06-25]. Prieiga per Internetą http://www.vpk.lt/lt/index.php?fuseaction=registry.browse&folder_id=1307.

[3]Kolektyvinio investavimo subjektai. Žiurėta [2008-06-25]. Prieiga per Internetąhttp://www.vpk.lt/lt/index.php?fuseaction=registry.browse&folder_id=1307.