E-viešieji pirkimai Lietuvos valstybinėje institucijoje

Temos aktualumas. Elektroninių viešųjų pirkimų organizacijoje perkėlimo į elektroninę erdvę, Lietuvoje tapo aktualus, kai buvo priimtos Viešųjų pirkimų direktyvos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame yra numatytas laipsniškas viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę. Vienas iš pagrindinių tikslų didinti viešųjų pirkimų efektyvumą bei sumažinti išlaidas pirkimams organizuoti supaprastinant pirkimo procedūras, vykdant jas elektroninėje terpėje arba centralizuojant pirkimų vykdymą ir taip sumažinant rutininio darbo apimtis perkančiosiose organizacijose, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, naudojant elektronines priemones pirkimams vykdyti.[1] Tačiau toks uždavinys reikalauja didelių pastangų ir laiko sąnaudų, o pasiektas efektas skirtingas ir taikomi skirtingi metodai bei projektai. Lietuvoje elektroninių viešųjų pirkimų diegėjas, Viešųjų pirkimų tarnyba[2], kuri siekia įvertinti alternatyvas ir parinkti geriausią sprendimą dėl elektroninių viešųjų pirkimų diegimo perkančiosioms organizacijoms vykdyti visus elektroninius viešuosius pirkimus, juos analizuoja įvairiais aspektais – techniniu, ekonominiu-socialiniu bei finansiniu.[3] Reikėtų paminėti ir tai, kad buvo analizuojamas centralizuotas ir decentralizuotas elektroninių priemonių diegimo variantas, tačiau pasirinktas CVP IS sprendimas, kuris suteikia visas svarbiausias viešųjų pirkimų procedūras ir veiksmus atlikti elektroninėje terpėje, bei atitinka viešųjų pirkimų organizatorių – perkančiųjų organizacijų ir dalyvių – tiekėjų galimybes.[4] Nuo 2009 metais priimti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta pareiga Centrinei perkančiai organizacijai (CPO). Visame šiame procese labai daug įtakos turi CPO. Ji parengia pirkimo dokumentus, atviro konkurso būdu atrenka tiekėjus, pagal kurių pateikiamas specifikacijas renkasi prekes ir sudaro preliminarias sutartis, skirtumas tik tame CVP IS, kad procesai vyksta elektroninėje erdvėje. [5] Mūsų pasirinktoje tirti „X“ organizacijoje, elektroninius viešuosius pirkimus vykdo Ekonomikos direkcijos pirkimų grupė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Elektroninius viešuosius pirkimus skelbia CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, visi pirkimai ir sutartys turi būti pasirašytos elektroniniu parašu. [6]

Tyrimo problema. Viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę terpę pareikalaus ir naujų įgūdžių bei kompetencijos perkančiųjų organizacijų ir dalyvių. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, iškilsiančias problemas ir sunkumus, pereinant prie informacijos teikimo tik elektroninėmis priemonėmis. Jau dabar galima išskirti dvi pagrindinės problemos - informacinis ir psichologinis perkančiųjų organizacijų pasirengimas, tame tarpe ir mūsų magistriniame darbe nagrinėjamoje „X” organizacijoje, imant kaip pavyzdį LR Žemės ūkio ministeriją. Nurodant problemų priežastis dėl kurių perkančiosios organizacijos neaktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis viešuosiuose pirkimuose, nurodomas “nežinojimas, kad tokia galimybė yra” ir “įpratimas”, bei “kvalifikuotų darbuotojų trūkumas”. Atsižvelgiant į šias problemų priežastis ir jas sprendžiant mūsų tiriamojoje LR Žemės ūkio ministerijoje, tokių pirkimų organizavimas suteiks daugialypę naudą: viešųjų pirkimų organizacinių ir administravimo išlaidų sumažinimą, pirkimų skaidrumo padidinimą, jų viešumą, didesnį viešųjų pirkimų prieinamumą, o kartu ir konkurencijos tarp tiekėjų padidėjimą. Ar tai pasiteisina ir pabandysime atsakyti šiame magistriniame darbe.

Tyrimo hipotezė. Elektroninių viešųjų pirkimų modelio LR Žemės ūkio ministerijoje efektyvumas gali būti vertinamas sociologiniu tyrimu (anketine apklausa), kuris parodys kaip galima didinti elektroninių viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą.

Tyrimo objektas. Elektroniniai viešieji pirkimai, kurie leidžia apibendrinti vykdomą elektroninę viešųjų pirkimų vykdymo ir gerinimo politiką LR Žemės ūkio ministerijoje.

Tyrimo tikslas. Ištirti teoriniu ir praktiniu aspektu elektroninius viešuosius pirkimus pasirinktoje „X“ organizacijoje imant pavyzdžiu LR Žemės ūkio ministeriją.

Užsibrėžtam tikslui pasiekti keliami šie tyrimo uždaviniai:

Aptarti, kas yra elektroniniai viešieji pirkimai, pagrindinius elektroninius viešųjų pirkimų principus, EB elektroninių viešųjų pirkimų sistemos diegimo teisinį reglamentavimą ir jo raidą, elektroninių viešųjų pirkimų sistemos įvertinimą, pirkimų apimtis remiantis pasaulio praktika;Išanalizuotielektroninių viešųjų pirkimų organizavimą ir apimtis remiantis ES valstybių patirtimi;Išnagrinėti elektroninius viešuosius pirkimus Lietuvoje ir ES teisės vaidmenį vykdant elektroninius viešuosius pirkimus;Nustatyti tyrimo metodus ir priemones;Ištirti elektroninių viešųjų pirkimų modelius taikomus tiriamojoje organizacijoje apklausiantLR Žemės ūkio ministerijos darbuotojusir įvertinti tyrimų elektroninių viešųjų pirkimų srityje rezultatus, identifikuoti aktualiausias praktikoje iškylančias elektroninių viešųjų pirkimų problemas;Pateikti išnagrinėjus LR Žemės ūkio ministerijoje elektroninių viešųjų pirkimų darbuotojų patirtį, elektroninių viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdus;Apibendrinti darbo išvadas ir pateikti pasiūlymus.

Tyrimo metodai. Magistro baigiamajame darbe siekiant išanalizuoti pasirinktą temą naudojami įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Teoriniai metodai: lyginamasis metodas naudojamas siekiant palyginti elektroninio viešųjų pirkimų įgyvendinimo Lietuvoje ypatumus ir probleminius aspektus, lyginant Lietuvos ir užsienio šalių patirt ir pateikia praktinį tyrimo sprendimą; istoriniu metodu siekiama atskleisti elektroninio viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo raidą; sisteminės analizės metodas naudojamas tirti darbo objektą – elektroninius viešuosius pirkimus tiriamojoje LR Žemės ūkio ministerijoje; statistinės analizės metodas naudojamas analizuojant statistinius, elektroninių viešųjų pirkimų „X“ organizacijoje, paėmus kaip pavyzdį LR Žemės ūkio ministeriją apklausų ir tyrimų duomenis apie elektroninius viešuosius pirkimus; apibendrinimo metodas naudojamas ištirtam darbui apibendrinti ir išvadoms suformuluoti ir apibendrinti. Empirinis metodas: dokumentų analizės metodas yra naudojamas analizuojant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos norminius teisės aktus.

Magistro baigiamojo darbo tyrimo duomenys bus apdoroti ir skaičiavimai atlikti SPSS bei Excel programomis.

Informacijos šaltinių apžvalga. Elektroninius viešuosius pirkimus ir jų efektyvumą kol kas, nei vienas autorius nėra nagrinėjęs, tad ši tema yra pakankamai naujoviška. Darbas yra parengtas išnagrinėjus elektroninius viešuosius pirkimus reglamentuojančius Lietuvos teisės aktus, Europos Sąjungos direktyvas, bei Lietuvos bei Europos Sąjungos teismo praktiką elektroninių viešųjų pirkimų srityje. Remtasi elektroninių viešųjų pirkimų tarnybos specialistų straipsniais, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir kitų ministerijų bei valstybės institucijų teisės duomenimis ir straipsniais, kitais dokumentais. Labai svarbi, rašant šį magistrinį darbą, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos užsakymu parengta elektroninių viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija bei elektroninių viešųjų pirkimų centralizavimo galimybių studija. Taip pat buvo nagrinėjami užsienio autorių darbai ir internetiniai šaltiniai.

Darbo struktūra. Darbą sudaro: titulinis lapas; turinys; santrumpos; lentelių ir paveikslų, diagramų sąrašas. Toliau seka 3 dėstomosios dalys: analitinėje pirmoje darbo dalyje supažindinama su elektroninių viešųjų pirkimų principais, jo istorija ir samprata, teisės aktų reglamentavimu; antroje darbo dalyje elektroninių viešųjų pirkimų organizavimą ir apimtis remiantis ES valstybių patirtimi, bei analizuojant elektroninius viešuosius pirkimus reglamentuojančius Lietuvos ir ES teisės aktus identifikuoti elektroninių viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo specifiką ir problemines nuostatas; metodinėje dalyje bus pateikti tyrimo metodai, imtis ir priemonės; projektinėje dalyje – bus atlikta anketinė apklausa, norint ištirti elektroninių viešųjų pirkimų modelius ir įgyvendinimo statistinius duomenis apklausiant LR Žemės ūkio ministerijos darbuotojus ir įvertinant tyrimų elektroninių viešųjų pirkimų srityje rezultatus, identifikuoti aktualiausias praktikoje iškylančias elektroninių viešųjų pirkimų problemas ir kaip jas spręsti LR Žemės ūkio ministerijoje. Darbo gale pateiktos: išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, anotacija lietuvių ir anglų kalbomis, santrauka lietuvių kalba, santrauka anglų kalba, priedai. Magistro baigiamojo darbo apimtis – 103 psl., pagrindinis tekstas – 92 psl.

[1]Soloveičikas D. ir kt. Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija: Studija / Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc08/VPI-strategija.doc [2011-03-11].

[2]Palubinskas V. Elektroniniai viešieji pirkimai // Viešieji pirkimai. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės informacinis biuletenis. 2004 m. balandis Nr. 2 (11). http://www.vpt.lt/admin/uploaded/Biuletenisx2x11.pdf [2011-03-11].

[3]Pumputis A. Naujos galimybės // Viešieji pirkimai. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinis biuletenis. 2006 m. balandis Nr. 2 (19). http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2IB2006.pdf [2011-03-11].

[4]Soloveičikas D. ir kt. Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros strategija: Studija / Užsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc08/VPI-strategija.doc [2011-03-11].

[5]Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema. Apie Centrinę viešųjų pirkimų sistemą – CVP IS. https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ppo_startpage/apiecvpis.htm [2011-03-11].

[6]Lietuvos Žemės ūkio ministerijos portalo duomenys apie viešuosius pirkimus. http://www.zum.lt/lt/skelbimai/viesieji-pirkimai/ [2011-03-11].