Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raida ir tolesnio vystymo perspektyvos

Maisto sauga – viena iš labiausiai aptariamų šiuolaikinių problemų. Nuo praėjusio šimtmečio šešiasdešimtųjų metų Europos Sąjunga taiko įvairias priemones maisto saugai užtikrinti. Šios priemonės apima griežtą maisto veterinarinę priežiūrą ir tikrinimą, kontrolę ir tyrimą visose gamybos, perdirbimo, platinimo ir mažmeninės prekybos grandyse. Maisto kontrolė turi atitikti šių dienų reikalavimus, būti nuosekli, kad pasiektų aukščiausią galimą visuomenės sveikatos apsaugos lygį.Lietuva turi užtikrinti tokį patį maisto saugos, visuomenės sveikatos bei gyvūnų sveikatos ir gerovės lygį, koks yra Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse. Jau 2000 metais Lietuvoje sukurta vieninga maisto kontrolės sistema apimanti visas gamybos pakopas. Šios sistemos pagrindą sudaro: Maisto saugos baltoji knyga ir ES naujoji teisinė bazė, sąlygojančios įdiegti ES koncepciją ,,nuo lauko iki stalo“ ir rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę.Lietuvoje moksliškai pagrįstus bei rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus maisto saugos reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Už maisto produktų privalomųjų reikalavimų rengimą ir derinimą su ES reikalavimais ir jų patvirtinimą atsakinga Žemės ūkio ministerija su jai pavaldžiomis institucijomis bei Vyriausybės institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT arba Tarnyba). VMVT įkurta 2000 m. pertvarkius Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias įstaigas, Valstybinę higienos inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. VMVT perėmė minėtų įstaigų funkcijas ir vykdo valstybinę veterinarinę ir maisto kontrolę visais tvarkymo etapais įskaitant gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir pašarų kontrolę.VMVT įkurta siekiant įgyvendinti Lietuvoje pagrindinius Europos Sąjungos rinkos priežiūros principus, suteikiant prioritetą maisto saugos užtikrinimui ir kontrolei, atsakomybę už maisto saugą perkelti gamintojui, sukurti vieningą maisto kontrolės sistemą. sudaryti palankias sąlygas laisvam prekių judėjimui tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių, kartu užtikrinant įvežamos gyvūninės produkcijos veiksmingą kontrolę, užtikrinti tolesnį gyvūnų gerovės ir sveikatos apsaugos nuo užkrečiamųjų ligų sistemą. Lietuvoje sukurta maisto kontrolės sistema jau laikoma viena iš geriausių ES. Tarnybos pagrindinis siekis yra apsaugoti vartotojų interesus, susijusius su maisto sauga, kokybe maisto tiekimo paslaugomis, taip pat apsaugoti, kad Lietuvoje neišplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos. VMVT vykdo maisto ir veterinarijos kontrolę pagal principą ,,nuo lauko iki stalo“. Jos darbo efektyvumą įrodo tai, kad jos veiklos laikotarpiu Lietuvoje nebuvo išplitusios pavojingos gyvūnų užkrečiamosios ligos, nekilo pašarų ar maisto krizių. Svarbus VMVT veiklos tikslas – išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo ir vartotojo. Tam, kad vartotojas galėtų įsigyti saugų bei kokybišką maistą, visi gamintojai ir pardavėjai privalo laikytis nustatytų reikalavimų, tenkinant vartotojo lūkesčius. Visų minėtų institucijų tikslas –siekti, kad maistas, kuris vartojamas dabar ir kuris bus vartojamas ateityje, būtų saugus ir kokybiškas, atitiktų mitybos reikalavimus, būtų visavertis ir pasižymėtų asortimento gausa. Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai iškėlė labiau integruoto maisto saugos požiūrio reikalingumą, tuo pačiu ir naujus reikalavimus VMVT. Tarp tų pokyčių paminėtini: 1) pasikeitusi žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, pardavimo ir vartojimo struktūra; 2) labiau intensyvi ir pramoninė gyvulių laikymo, gyvulininkystės ir gyvulių šėrimo sistema; 3) naujos gyvulių ligos, taip pat kartu maistu plintančios ligos; 4) išsiplėtusi ir kartu su ES besiplečianti tarptautinė gyvulių prekyba; 3) padidėjęs visuomenės sąmoningumas pakeitęs gyvenimo būdą ir poreikį aukštesniems gyvenimo standartams.Padidėję gyvūninių produktų mainai, sudarę sąlygas vartotojams gauti pigesnį ir įvairesnį maistą, bet sąlygoję sudėtingesnį produktų atsekamumo kelią nuo gamintojo ir galutinio vartotojo. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius būtina taikyti aukštus kokybės reikalavimus maisto produktams visose gamybos ir realizavimo grandyse nuo lauko iki vartotojo stalo. Biologinių ir cheminių veiksnių, kurie sukelia apsinuodijimą maistu, yra daug ir įvairių , tačiau beveik visi jie turi vieną bendrą savybę – lydi gyvūną nuo lauko iki stalo. Bet kokios pastangos palaikyti aukštą vartotojų apsaugos lygmenį, neatsižvelgiant į maisto gamybos grandinę, pasmerktos nesėkmei.Maisto saugos nuo „lauko iki stalo“ požiūris yra apimantis visus elementus, galinčius turėti poveikį maisto saugai visose maisto gamybos grandyse, pradedant lauku ir baigiant stalu. Šis požiūris, taikomas gyvūninei produkcijai, tinka ne tik mėsai, bet ir pienui, kiaušiniams, žuviai bei kitiems žemės ūkio produktams, taip pat vaisiams ir daržovėms. Šis požiūris reikalauja įgyvendinti specifines priemones visose maisto gamybos grandyse, pradedant pirmine maisto gamyba ir baigiant pateikimu individualiam vartotojui. Darbo objektas – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Darbo tikslas – išanalizuoti valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą bei tolesnes vystymo perspektyvas.Darbo uždaviniai: 1. pristatyti valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūrą bei funkcijas;2. pristatyti valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos strateginį planavimą;3. atlikti valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos analizę;4. parodyti, kad VMVT veiklos strategija nuo sukūrimo yra efektyvi;5. pristatyti valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos tobulinimo prioritetines kryptis.Darbo hipotezė: VMVT veiklos strategija nuo sukūrimo yra efektyvi.Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, Valstybinės maisto ir veterinarijos metinės veiklos ataskaitų, dokumentų analizė, apibendrinimas, aprašomasis metodas.Darbo struktūra: darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje pristatomos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūros bei funkcijos, jų raida, antrajame skyriuje pristatomas valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos strateginis planavimas, trečiajame skyriuje atliekama valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos analizė, pristatomos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos tobulinimo prioritetinės kryptys.