Bankrutuojančios įmonės administravimas - teisiniai aspektai

Temos aktualumas. Kreditoriaus interesų saugojimas nuo skolininko nemokumo nuo seno
buvo teisinio reguliavimo objektas. Bankroto teisinio reguliavimo ištakomis reikėtų laikyti skolų
teisinį reguliavimą. Būtent tarp skolininko ir kreditoriaus susiklostę santykiai tapo prielaida
įstatymų leidėjui priimti bankroto santykius reglamentuojančius teisės aktus bei keisti arba naikinti
jau galiojančius, atsiţvelgiant į besikeičiančias ekonomines sąlygas
1
.
Įmonių bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas.
Kai skolininkas nemokus, bet kurioje šiuolaikinėje valstybėje pradedant bankroto
procedūras, yra skiriamas nešališkas, nepriklausomas asmuo, kuris perima nemokaus skolininko
turtą, dokumentus ir yra atsakingas ne tik uţ šio turto išsaugojimą, administravimą, bet ir uţ kiek
galima didesnio skolininko turto sukaupimą bei padalijimą kreditoriams. Šiam specialiam subjektui,
dar pagal romėnų teisę vadintam curator bonorum, tiek dabar, tiek ir pagal seniau galiojusius teisės
aktus dėl jo atliekamo darbo pobūdţio buvo keliami ypatingi reikalavimai
2
. Tokių reikalavimų
mastą lemia bankroto administravimo proceso pagrindinio tikslo – kuo didesnės bankrutuojančios
įmonės kreditorių reikalavimų apimties – patenkinimas. Jis didţiąja dalimi, priklauso nuo įmonės
bankroto administratoriaus veiklos. Labai svarbu, jog bankroto administravimo procesas vyktų
sklandţiai ir jo tikslas būtų įgyvendintas, kadangi nuo to priklauso ne tik bankrutuojančios įmonės
ir jos kreditorių teisių apsauga, bet ir šalies ekonominis stabilumas.
Lietuvoje, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės valdymą perima
teismo (kreditorių susirinkimo) paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius. Įmonių
bankroto įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius - tai
teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir
šią teisę įgijęs Įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir bankuose esančias įmonės lėšas ir jais
disponuoja, uţtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės
ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir
interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

1
Mikuckienė V. Kreditorių teisių įgyvendinimas bankroto procese // Jurisprudencija. 2005, Nr.77(69).
2
Spaičienė J. Nemokaus skolininko turto administravimas Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) // Jurisprudencija.
2007, Nr. 4(94). P. 61.4
Darbo tema yra „Bankrutuojančios įmonės administravimas: teisiniai aspektai“. Tyrimo
aktualumą lemia vis dar didelis bankroto bylų skaičius
3
, o tai siejama su visišku bankrutuojančios
įmonės finansiniu ţlugimu, jos darbuotojų atleidimu, negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais ir pan.
Atsiţvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad bankrotas yra svarbus ekonominės sistemos elementas,
būtina tiek teoriniu, tiek praktiniu poţiūriu ištirti bankroto administravimo ypatumus bankroto
procese, kadangi tik efektyvus ir kvalifikuotas administravimas gali geriausiai uţtikrinti kreditorių
teises ir teisėtus interesus.
Temos ištyrimo lygis ir darbo naujumas. Bankrutuojančios įmonės administravimo tema
Lietuvos teisės moksle nėra plačiai nagrinėta. Lietuvos autorių darbai paprastai yra susiję su
bankroto proceso ypatumų, bankroto administratoriaus statuso problematikos, kreditorių teisių
įgyvendinimo bankroto procese analizavimu. Tuo tarpu administravimo problemos nagrinėjamos tik
fragmentiškai. Teisinės literatūros bei monografinių darbų, kuriuose būtų tiksliai ir išsamiai
analizuojama bankrutuojančios įmonės administravimo reikšmė sėkmingam kreditorių reikalavimų
patenkinimui, nėra. Tiesa, nemaţai dėmesio su bankrutuojančios įmonės administravimu
susijusiems klausimams skiriama 2011 metais išleistoje Kavalnės S. ir Norkaus R. antroje bankroto
teisės knygoje
4
.
Kadangi bankroto procesas ir su juo susijusių asmenų veikla yra grieţtai reglamentuojama
tiek įstatymais, tiek poįstatyminiais aktais, darbe ypač didelis dėmesys skiriamas 2001 metų kovo
20 dienos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei vėliau priimtų jo pakeitimų, taip pat
kitų susijusių įstatymų nuostatų analizei. Be to, siekiant plačiau išanalizuoti rašomo darbo temą,
naudotasi tokių lietuvių autorių kaip Bivainis J., Jakštas V., Kubilis S., Znutas R., Kavalnė S.,
Mikuckienė V., Norkus R., Velička R; Voroneckienė J. moksliniais darbais ir straipsniais
periodiniuose leidiniuose, taip pat uţsienio autorių Baldin K.V., Belugina V.V., Braun E.,
Gandickaja S.N., Perederiajev I.I; Teliukina M. V. Teruškin V. S. literatūra. Plačiai analizuota
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, bei Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktika.
Tyrimo problema. Administravimo veiklos neišsamus ir nepakankamas reguliavimas
nesudaro sąlygų tinkamai pasiekti bankroto procesui keliamus tikslus.
Tyrimo objektas. Bankrutuojančios įmonės administravimo teisiniai aspektai.

3
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie prie ūkio ministerijos. Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesų
2011 metų apţvalga. Prieiga internete: http://www.bankrotodep.lt/Doc/2011_01_12.pdf. [Prisijunta: 2012-03-01].
4
Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2009-2011.5
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ir įvertinti bankroto administratoriaus atliekamą įmonių
administravimo veiklą ir jos įtaką įmonės kreditorių teisių apsaugos uţtikrinimui bei interesų
įgyvendinimui. Siekiant šio tikslo, vertinama aukščiau minėta literatūra ir daromos apibendrinamojo
pobūdţio išvados.
Tyrimo uždaviniai.
1. Atskleisti bankroto administratoriaus statuso specifiką bei jo vykdomos administravimo
veiklos sampratą.
2. Išanalizuoti pagrindinius administravimo veiklos, susijusios su bankrutuojančios įmonės
valdymu, aspektus.
3. Išanalizuoti, kokie pagrindiniai darbai atliekami formuojant bankrutuojančios įmonės
turto masę ir kokia jų įtaka kreditorių reikalavimų patenkinimui.
4. Išanalizuoti pagrindines bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas uţtikrinant
kreditorių teisių apsaugą.
5. Atskleisti administravimo išlaidų sudėtį, jų atlyginimo ypatumus, administratoriaus
atlyginimo dydţio nustatymo problemas, taip pat įvertinti, kaip suderinti administravimo
išlaidoms reikalingą lėšų kiekį su kreditorių teise gauti jų reikalavimų patenkinimą.
6. Įvertinti bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo sąlygas bei
privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikšmę kreditorių teisių apsaugai..
Darbo hipotezė. Imonių bankroto administravimas yra vienas esminių elementų, nuo kurio
priklauso, kiek sėkmingai bus patenkinti kreditorių reikalavimai.
Tyrimo metodai.
Darbe naudojami šie metodai:
1. Empirinis (dokumentų) analizės metodas – tai teisinės literatūros šaltinių, teisės aktų ir
teismų praktikos analizė, kurios pagalba siekta atskleisti bankrutuojančios įmonės
administravimo teisinius aspektus.
2. Sisteminis metodas – šio metodo pagalba sistemiškai analizuoti Lietuvos Respublikos
teisės aktai, susiję su bankroto administravimo teisiniu reglamentavimu.
3. Apibendrinimo metodas – šio metodo pagalba susisteminta, išanalizuota, apibendrinta
medţiaga, padarytos magistro baigiamojo darbo išvados.
Darbo struktūra. Darbas susideda iš įvado, šešių dalių bei išvadų.
Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama bankrutuojančios įmonės administratoriaus svarba
bankroto procese, jo statuso ypatumai bei esančios įvairialypės padėties keliamos problemos. Šiame
skyriuje taip pat analizuojama administravimo veiklos samprata ir jos esmę sudarančios 6
administratoriaus funkcijos. Akcentuojama administravimo veiklos pobūdţio priklausomybė nuo
konkrečių faktinių aplinkybių. Antrame skyriuje atskleidţiamos pagrindinės bankroto
administratoriaus funkcijos valdant bankrutuojančią įmonę. Pagrindiniai aspektai, kurie
analizuojami, yra valdymo perėmimas iš bankrutuojančios įmonės valdymo organų, problemos,
kylančios dėl įmonės darbuotojų, kaip jos kreditorių, teisių apsaugos, taip pat ūkinės komercinės
veiklos vykdymo ypatumai. Trečiame skyriuje analizuojami pagrindiniai darbai, kuriuos atlieka
administratorius, formuodamas bankrutuojančios įmonės turto masę ir kokia šių darbų kokybės
įtaka kreditorių reikalavimų apimties patenkinimui. Skyriuje „Administravimo veikla, susijusi su
kreditorių teisių apsauga”, autorė gilinasi į teisines problemas, kylančias reiškiant kreditorinius
reikalavimus bei sudarant kreditorių sąrašą, aiškinamasi, kokios problemos ir kreditoriaus teisių
paţeidimai gali kilti, kol kreditoriui nėra suteiktas atitinkamas statusas. Penktame skyriuje
atskleidţiama administravimo išlaidų sudėtis, jų atlyginimo ypatumai, administratoriaus atlyginimo
dydţio nustatymo problemos, taip pat vertinama, kaip praktikoje derinamas daţnai kylantis interesų
konfliktas tarp administravimui reikalingų išlaidų dydţio patvirtinimo bei kreditorių reikalavimų
patenkinimo apimties. Šeštame skyriuje analizuojamos administratoriaus civilinės atsakomybės
taikymo sąlygos bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo reikšmė kreditorių teisių
apsaugos atţvilgiu.