Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas

Problema ir temos aktualumas. Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimas yra svarbi bendros užimtumo problemos sudėtinė dalis, kurioje atsispindi ekonominės, socialinės, politinės ir demografinės Lietuvos vystymosi problemos. Tačiau kaip ir visose rinkose čia veikia tam tikri paklausos ir pasiūlos dėsniai. Pasak Raškinio (2008), darbo rinkos atvirumą veikia daugelis veiksnių, todėl susiduriama su darbo jėgos paklausos ir pasiūlos subalansavimo problema. Siekiant efektyviai veikiančios darbo rinkos, o tuo pačiu ir netrukdomos ekonomikos plėtros, būtina užtikrinti darbo pasiūlos atitikimą darbo paklausai.

Lietuvoje ekonominis ir socialinis gyvenimas tiesiogiai įtakoja ir darbo rinką, kadangi darbo rinka yra jungtis tarp socialinės ir ekonominės politikos. Nuo 2002 m. šalies ūkyje ėmė ryškėti naujos spartaus vidaus vartojimo kilimo, nedarbo mažėjimo ir darbo jėgos brangimo tendencijos: nedarbas, ilgą laiką buvęs viena opiausių šalies problemų, sumažėjo nuo 12,4 proc. 2003 m. iki 4,3 proc. 2008 m., o BVP metinis augimas 2003-2008 m. išaugo dvigubai. Ekonomikos augimo laikotarpiu darbo rinkos rodikliai paprastai yra lydimi teigiamų tendencijų, tačiau visiškai priešinga situacija būna ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. 2008 m. antroje pusėje prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė sąlygojo Lietuvos ūkio recesiją ir darbo jėgos pasiūlos bei paklausos tendencijų pokyčius: mažėjo darbo jėgos paklausa, o darbo pasiūla augo, didėjo bedarbystė, kuri iki 2010 m. išaugo iki 17,8 proc. Kita aktuali problema – itin žymiais tempais auganti migracija, kuri, pasak Stulgienės, Daunorienės (2009), laikoma viena rimčiausių grėsmių šalies demografinei raidai, ūkio augimui ir kultūrinio savitumo išsaugojimui. Darbo jėgos emigracija siejama su darbo rinkos būkle - gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygiu, socialinėmis garantijomis, taip pat bendra šalies ūkio ir socialine būkle, žmonių gyvenimo lygiu ir kt. Taigi darbo rinka dėl ekonominių ir socialinių sąlygų tampa nesaugi, o darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimas kiekvienai šaliai tampa ypač aktualus.

Darbo rinkai analizuoti ir susijusioms problemoms spręsti nemažai dėmesio skiria tiek Lietuvos, tiek ir užsienio autoriai. Pavyzdžiui, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos problemas nagrinėjo ekonomikos klasikai A. Maršal, P. A. Samuelson, A. Smith, D. Beržinskienė, B. Martinkus ir kt.; Darbo išteklius daugiausia analizavo R. G. Ehrenberg, N. Gorelov, S. Martišius, A. Pocius, A. Šileika ir kt.; Pasiūlos ir paklausos derinimo būdus nagrinėjo P. Adlys, S. F. Butkus, M. Damidavičius M., B. Ruževskis, V. Motiekaitienė, W. T. Schultz, A. A. Thompson ir kt.; Darbo išteklių pasiūlos ir paklausos nustatymo metodologinius ir metodinius klausimus nagrinėjo A. Sakalas, A. Šileika, M. Damidavičius ir kt.

Darbo rinkos pasiūlos ir paklausos suderinamumo tyrimas yra aktualus, nes dėl padidėjusios darbo jėgos paklausos vis aštresnė tampa darbo vietų užpildymo problema. Darbo paklausa neatitinka darbo pasiūlos tiek dėl struktūrinio neatitikimo, tiek dėl darbo pasiūlos neatitikimo darbo rinkos poreikiams, tiek dėl išorinės migracijos veiksnio. O tai didina valstybinio reguliavimo poreikį siekiant makroekonominio stabilumo, daro netolygesnę ekonomikos plėtrą, didina ekonominius nuostolius ir mažina žmonių gerovę.

Tyrimo objektas: Lietuvos darbo rinkos pasiūla ir paklausa.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti darbo rinkos tendencijas Lietuvoje 2001-2011 m. laikotarpyje ir įvertinti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimo poreikį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti darbo rinkos sampratą bei darbo rinką įtakojančius veiksnius.
2. Išnagrinėti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimo ypatumus, kartu išanalizuojant migracijos įtaką darbo jėgos rinkos pusiausvyrai.
3. Nustatyti valstybės vaidmenį darbo rinkoje bei makroekonominių ir demografinių pokyčių įtaką darbo rinkai.
4. Atskleisti darbo jėgos paklausos ir pasiūlos derinimo metodiką.
5. Ištirti pagrindinius Lietuvos darbo rinkos ir darbo išteklių rodiklius 2003-2011m. laikotarpiu, įvertinant jų pokyčius ir priežastis.
6. Patikrinti, ar egzistuoja priklausomybė tarp įvairių ekonominių ir socialinių veiksnių bei darbo jėgos rodiklių, įvertinti šių ryšių stiprumą.
7. Prognozuoti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kitimo tendencijas ir pagrįsti numatomų tendencijų susidarymo prielaidas.
8. Remiantis išnagrinėta medžiaga ir gautais rezultatais, padaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus.

Tyrimo šaltiniai: šio mokslinio tiriamojo darbo analizavimui naudojama lietuvių bei užsienio autorių mokslinė literatūra. Statistiniai duomenys paimti iš internetinių duomenų bazių.

Moksliniai tyrimo metodai: atsižvelgiant į darbo problematiką ir jame keliamus uždavinius bei siekiant visapusiškai išnagrinėti tyrimo objektą, šiame darbe taikomi tokie tyrimo metodai:

• Mokslinės literatūros analizė.
• Kompiuterinis duomenų apdorojimas.
• Grafinių statistinių duomenų analizė.
• Palyginimas.
• Koreliacinė analizė.
• Regresinė analizė.
• Prognozavimas.

Darbo struktūra: Darbo pradžioje pridedama santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Patį magistro darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir rekomendacijos. Kiekviena darbo dalis suskirstyta į poskyrius pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį. Pabaigoje pridedami literatūros sąrašas ir priedai.

Pirmajame skyriuje pagrindžiama darbo rinkos paklausos ir pasiūlos derinio problema bei aktualumas šalies ekonomikai.

Antrajame skyriuje nagrinėjama darbo rinkos samprata bei ją nagrinėjančios teorijos. Analizuojamas migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai bei kiti ją įtakojantys veiksniai. Aptariamas valstybės vaidmuo darbo rinkoje ir analizuojama makroekonominių ir demografinių pokyčių įtaka darbo rinkai.

Trečiajame skyriuje atliekama Lietuvos darbo rinkos paklausos ir pasiūlos analizė. Remiantis sudaryta metodika atliekama darbo jėgos pasiūlos ir paklausos esamų tendencijų analizė, įvertinant Lietuvos demografinės padėties charakteristikas bei migracijos įtaką darbo rinkai. Buvo patikrinta, ar egzistuoja priklausomybė tarp įvairių ekonominių ir socialinių veiksnių bei darbo jėgos rodiklių bei įvertintas šių ryšių stiprumas. Remiantis koreliacinės analizės rezultatais ir gautomis regresinėmis lygtimis atliekamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos prognozavimas 2013-2017 metams. Prognozavimas atliekamas ekonometriniais metodais, įvertinant tendencijų dinamikos pokyčius ir remiantis ekspertų prognozuojamais ekonominiais rodikliais.