Lietuvių žurnalistinio romano ypatumai

Populiarioji kultūra yra labai prieštaringas reiškinys. Vieni galvoja, jog populiarumas yra kažkas geriausio, nenuginčijamo, o kiti įsitikinę, kad jis tik skurdina žmogaus dvasią. Tokia kultūra skirta vartotojiškai visuomenei ir turi siūlyti populiarias prasmes ir malonumus. Ji sudirgina instinktus, sužadina emocijas, bet nekelia moralinių klausimų, metafizinių būties mįslių, kurias būtų sunku perprasti. Žmones siekiama paversti vartotojais ir patraukti jų dėmesį paprastais, lengvai prieinamais dalykais. Ši kultūra yra „industrializuota: jos prekes gamina ir platina pelno siekianti pramonė, kuri vadovaujasi tik savo pačios ekonominiais interesais“ (Fiske, 27, 2008). Dvasinės vertybės tampa nuvalkiotomis, svarbiau vartotojiškas gyvenimo stilius. Tokia kultūra smelkiasi ir į literatūrą. Literatūra tampa masinės kultūros dalimi, o knygos virsta eilinėmis prekėmis prekybos centruose.

Lietuvoje vis dar tyrinėjama populiariosios literatūros sąvoka. Tačiau šiai literatūrai daug dėmesio nėra skiriama, plačiau nagrinėjama yra elitinė literatūra. Apie populiariąją literatūrą savo straipsniuose ir knygose rašo Jūratė Sprindytė, Rima Pociūtė, Algis Kalėda, Giedrius Viliūnas, Loreta Mačianskaitė, Regimantas Tamošaitis ir kt. Populiarioji literatūra yra mūsų kultūros dalis ir jos ignoruoti negalima. Ši literatūra yra skirta atsipalaidavimui, pasinėrimui į juslinių vaizdų pasaulį. Žmonėms reikia pramogų, gilių emocijų. Tokia literatūra yra reikalinga skaitytojams, bet ji taip pat turi būti kokybiška, ko dabartiniuose kūriniuose dažnai trūksta. Literatūra vis mažiau domisi bendresniais, universalesniais dalykais. Vartotojiškai visuomenei kuriama naujo tipo literatūra be pagrindinės literatūros estetinės ir ugdomosios funkcijos. Dažniausiai tokių kūrinių turinys būna paviršutiniškas; knygos lėkštos, panašios viena į kitą. Tokioje literatūroje dažnas skandalo elementas, permatomi prototipai ir atpažįstama realybe. Rašytojai linkę kuistis kiekvieno savo fiziologinio taško plotelyje, sustiprėjo kūniškumo prioritetai.

Literatūra keitėsi, atsirado ir nauji žanrai. Ypač sustiprėjo romano žanras, juos pradėjo rašyti visi – ir patyrę rašytojai, ir debiutantai. Romanas – geriausia tikrovės patyrimo forma, puikus būdas išsakyti savo patirtį. Romanas tai „visuomenės procesų atspindys ir permainų liudininkas, savo metų papročių išraiška, žmonių būsenų seismografas, madų sekėjas ( Sprindytė, 2006, 81). Vis daugiau dėmesio sulaukia žurnalistinis romanas – susiformavusi romano atšaka, atsiradusi populiariosios literatūros kontekste. Šio žanro atsiradimą lėmė vartotojų ir žiniasklaidos visuomenė. Žurnalistiniuose romanuose atkuriama autorių kasdieninė aplinka, siekiama įtikti skaitytojams naudojant asmeninę patirtį. Dažniausiai žurnalistiniai romanai priskiriami moterų kuriamai literatūrai. Jurgos Ivanauskaitės Miegančių drugelių tvirtovė buvo vienas pirmųjų romanų Lietuvoje, kritikų vertinamas kaip žurnalistinis romanas. Vėliau žurnalistinius romanus pradėjo kurti Ugnė Barauskaitė, Zita Čepaitė, Andrė Eivaitė, Audronė Urbonaitė, Eglė Černiauskaitė, Undinė Radzevičiūtė ir kt. Viena žymiausių žurnalistinio romano atstovių – Dalia Jazukevičiūtė.

Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – žinoma lietuvių žurnalistė, eseistė, poetė. Dirbo Respublikos dienraščio, žurnalo Veidas redakcijose. Garsėjo aštriomis įžvalgomis, jos straipsniai buvo gerai vertinami. Žurnalistinė patirtis suteikia daugiau gyvenimiškos patirties, leidžia pažinti žmones, kritiškai vertinti įvairias gyvenimo situacijas. Ši patirtis leido pažinti kalinius ir ligonius, sveikuolius ir mirštančiuosius, varguolius ir turčius, menininkus ir ūkininkus. Autorė yra invidualistė, o žurnalistiniame darbe reikia paisyti iškeltų taisyklių, todėl po septyniolikos sėkmingo darbo metų baigė šį darbą ir pradėjo kurti tai, ko visada troško, „gavau pačią svarbiausią, būtiniausią Dievo dovaną – absoliučią kūrybinę laisvę“ ( Pakalkienė, 2007). 1989 m. išleido pirmąją savo poezijos knygą Atsisveikinimai: poezija. Išleidusi tris poezijos knygas ėmėsi kito žanro – prozos ir jau išleido keturis romanus: Anarchistės išpažintis; Dviejų mėnulių baras; Gyvatė keičia odą; ir Juodas kvadratas, o 2013 m. išleido romansą Jo vardas Sibiras.

Anarchistės išpažintis – pirmasis autorės romanas, išleistas 2007 m. Būtent šiuo romanu autorė didžiuojasi labiausiai. Romano centras – herojė Katerina, kurios gyvenimas itin dramatiškas. Galima teigti, jog romanas yra feministinis, nes herojė stengiasi išlikti nepriklausoma nuo vyrų ir siekia savo laimės savarankiškai. Kai 2007 m. autorė išleido šį romaną, ji tapo žurnalistų traukos objektu. Romanas sulaukė daug dėmesio ir kritikos. Apie ją buvo daug rašoma įvairiuose straipsniuose, jos pavardė minima įvairių literatūros kritikų: Regimantas Tamošaitis, Jūratė Sprindytė, Viktorija Daujotytė, Eugenijus Ališanka, Jūratė Baranova, Aleksandra Fomina ir kt. Romanas kritikų įvertintas ir kaip žurnalistinis romanas, nes jame atkuriamas autorei pažįstamas pasaulis.

Nagrinėjamas objektas: lietuvių žurnalistinis romanas. Žurnalistinio romano atspindžių ieškoma Ivanauskaitės romane Miegančių drugelių tvirtovė, o plačiau analizuojamas Jazukevičiūtės romanas Anarchistės išpažintis.

Temos aktualumas – šio žanro romano tyrinėjimų nėra daug, nes tai palyginti naujas žanras. Šalies literatūrologai žurnalistinio romano sąvoką vartoja, tačiau išsamesnio šio žanrinio romano tipo apibrėžimo nepateikia. Todėl šiuo darbu norima parodyti kokią vietą šiuolaikinėje lietuvių literatūroje užima žurnalistinis romanas, jo sklaidą ir pagrindinius bruožus.

Darbo tikslas: aptarti lietuvių žurnalistinio romano ypatumus ir jo apraiškas Jazukevičiūtės romane Anarchistės išpažintis ir Ivanauskaitės Miegančių drugelių tvirtovė. Įgyvendinant tikslą iškeliami šie uždaviniai:

• Aptarti populiariosios literatūros sampratą
• Apibūdinti lietuvių žurnalistinio romano ypatumus
• Ryškinti žurnalistinio romano tendencijas Jazukevičiūtės romane Anarchistės išpažintis ir Ivanauskaitės Miegančių drugelių tvirtovė.

Įgyvendinant tikslus naudojami įdėmiojo skaitymo, sociologinis, aprašomasis ir analitinis – interpretacinis metodai.

Literatūros apžvalga: Apžvelgiant populiariąją literatūrą daugiausia remtasi J. Fiske studija Populiariosios kultūros supratimas, Nerijaus Brazausko straipsniu Šiuolaikinio lietuvių romano populiarumas: tarp žanro, rinkos ir pozicijos ir Literatūros enciklopedija mokyklai. Jūratės Sprindytės studija Prozos būsenos 1988-2005 padėjo suprasti romano, kaip žanro, paplitimo problematiką bei žurnalistinio romano ypatybes. Analizuojant žurnalistinio romano sampratą taip pat remtasi Vitalijos Pilipauskaitės straipsniu Žurnalistinis romanas: tarp pseudobiografijos ir autoterapijos. Analizuojant pasirinktus romanus remtasi V. Daujotytės, A. Jasevičienės, J. Baranovos, A. Fominos ir kitų autorių straipsniais.

Darbą sudaro trys skyriai. Pirmame aptariama populiarioji literatūra. Antrajame skyriuje apibūdinamas žurnalistinis romanas, pagrindiniai jo bruožai ir ieškoma šio tipo romano atspindžių Ivanauskaitės romane Miegančių drugelių tvirtovė. Trečiajame plačiau analizuojamas Jazukevičiūtės romanas Anarchistės išpažintis, norima atskleisti moters dramatizmą; analizuojant kūrinį ieškoma žurnalistinio romano bruožų. Kritikai šį romaną apibūdino kaip autobiografinį, todėl analizuojant jį remsiuosi ir D. Jazukevičiūtės biografija.

Darbas užbaigiamas išvadomis ir literatūros sąrašu.