Marijampolės savivaldybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo būklė ir perspektyvos

Aktualumas. Personalo valdymas kaip mokslo objektas svarbiu tapo XX a. viduryje, kuomet buvo suprasta žmogiškųjų išteklių vadybos įtaka organizacijos rezultatams. Ši sritis vystėsi kaip vadybos mokslo dalis, tačiau ilgainiui personalo valdymo ypatumai buvo perimti ir pritaikyti viešajame sektoriuje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris pasižymi ypatingai aukšto lygio konkurencingumu, žmogiškieji ištekliai yra laikomi bene didžiausią privalumą galinčiu suteikti organizacijos turtu[1]. Kvalifikacijos tobulinimas yra viena svarbiausių priemonių didinant žmogiškųjų išteklių efektyvumą, o informacinės visuomenės amžiuje nuolatinis kompetencijų atnaujinimas tapo būtinybe. Mokymasis visą gyvenimą tapo viena pamatinių švietimo koncepcijų. Kvalifikacijos kėlimas suvokiamas kaip nuolatinis procesas būtinas visai organizacijai, o ne trumpalaikis ir vienkartinis veiksmas. Tinkamai organizuojant personalo kvalifikacijos kėlimo procesą, juo turi būti suinteresuota tiek organizacija, tiek pats asmuo keliantis savo kvalifikaciją.

1. Pastaruoju metu viešasis sektorius apskritai susiduria su problema pritraukiant kvalifikuotus specialistus, todėl ypač svarbios galimybės didinti darbuotojų kvalifikaciją jau patekus į viešojo sektoriaus organizaciją. Pats mokymosi procesas turi būti kryptingas ir teikiantis realią naudą tam, jog galėtų būti laikomas pagrįsta investicija. Kvalifikacijos tobulinimo kaip investicijos įvertinimas yra sudėtingas procesas, kadangi gaunamas rezultatas nėra materialus. Vertinimas ypatingai sudėtingas viešajame sektoriuje, kadangi vadovaujantis Naujojo viešojo valdymo principais svarbiausiais veiklos vertinimo aspektais tampa demokratiškumas ir pilietiškumas, o ne materiali nauda. Todėl turi būti skiriama daug dėmesio mokymo modelių taikymo analizei ir mokymo pritaikomumui praktikoje. Kvalifikacijos tobulinimo sistema gali skirtis tiek atsižvelgiant į institucinį lygmenį, tiek į konkrečios organizacijos politiką, taigi svarbu tirti kaip valstybės tarnautojų tobulinimo sistema veikia atskirose šalies įstaigose. Teigtina, jog Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikta pakankamai, ypač savivaldybių lygmenyje.

Ištirtumas. Personalo valdymo ypatybes valstybės tarnyboje tyrinėjo nemaža dalis Lietuvos mokslininkų. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą nagrinėjo E. Chlivickas ir B. Melnikas, Išskirtinai LR savivaldybių valstybės tarnautojų kvalifikacijos sistemą nagrinėjo S. Puškorius ir R.Vanagas. Kvalifikacijos tobulinimo ypatybes nagrinėjo A. Patapas ir R.Kasperavičiūtė, kurie tyrė taikomas priemones Policijos departamente. Kvalifikacijos tobulinimą valstybės tarnyboje kartu su tarnautojo veiklos vertinimo sistema analizavo E. Gustas, J. Juralevičienė, A. Raipa ir A. Velička, D. Saparnienė ir R. Trijonytė. Pasigendama tyrimų atliekamų būtent savivaldybių lygmenyje. Tarp užsienio autorių kvalifikacijos kėlimo modelius nagrinėjo A. Kennedy, S. Horton nagrinėjo lyderystės skatinimą valstybės tarnyboje kaip vieną iš kvalifikacijos kėlimo aspektų. L. Bershadskaya, A. Chugunov, D. Trutnew nagrinėjo valstybės tarnautojų poreikį kuriant e-valdžios sistemą. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pokyčius ekonominės stagnacijos metu nagrinėjo E. Mestma.

Objektas: kvalifikacijos tobulinimo sistema Marijampolės savivaldybės administracijoje.

Tikslas: išanalizuoti Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo galimybes ir perspektyvas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti kvalifikacijos tobulinimo sampratą.
2. Pateikti kvalifikacijos tobulinimo modelius ir formas.
3. Išnagrinėti mokymosi visą gyvenimą koncepcijos taikymo ypatybes viešajame sektoriuje.
4. Ištirti Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojams taikomus kvalifikacijos tobulinimo modelius.
5. Nustatyti Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą.

Metodai. Teorinėje dalyje taikomi dokumentų (mokslinių ir teisinių šaltinių) analizės ir lyginamosios analizės metodai. Tyrimas bus atliekamas kombinuojant kiekybinius ir kokybinius metodus. Pirmiausiai tyrime taikomas kiekybinės apklausos metodas apklausiant Marijampolės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Surinkti duomenys analizuojami statistinės analizės pagrindu. Remiantis šiais duomenimis bus atliekamas kokybinis tyrimas pusiau struktūruoto interviu pagrindu.

[1]Valickas A., Gražulis V. Career development in the Lithuanian civil service, Viešoji politika ir administravimas, 2010, Nr.32, 121 p.