Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas

„Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių plėtra sumažėjo. Jų ekonominė svarba tik dabar yra pastebima, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tik dabar pastebima, kad būtent smulkusis ir vidutinis verslas yra tas sektorius, kuris ateityje skatins augimą, inovacijas ir įdarbinimą“. Brian A Prime, Europos smulkiojo verslo aljanso prezidentas.
Pagrindinis kiekvienos valstybės ekonominis tikslas – užtikrinti pastovius ir aukštus ekonominės plėtros tempus, pakankamai aukštą bei kylantį savo šalies piliečių gyvenimo lygį. Svarbus uždavinys tai pasiekti – palaikyti aukštą šalies įmonių konkurencingumo lygį [41].
Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės - tai šalies ekonomikos pagrindas, jos „stuburas“. Vienas iš ES ekonominės plėtros prioritetų, įvardytų Lisabonos strategijoje ir Europos mažųjų įmonių chartijoje yra smulkiojo ir vidutinio verslo ES narėse plėtra. Tik ši plėtra gali užtikrinti deramą ES šalių narių gyventojų pragyvenimo vidurkį ir stabilią ekonomikos ilgalaikę plėtrą. Būtent šios įmonės sukuria daugiausiai darbo vietų ir sąlygoja daugelį ekonomikos permainų. Smulkiųjų vidutinių įmonių gausa – augančios ekonomikos požymis. Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria naujų darbo vietų ten, kur produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Jos yra pagrindinis verslo dinamikos, technologinių naujovių, darbo vietų sukūrimo ir produktyvumo šaltinis, jos sudaro šalies ekonomikos pagrindą ir lemia konkurencingumą [3, p.4], [35], [37]. Šios įmonės sukuria didesnę bendrojo vidaus produkto dalį, teikia paslaugas ir vietinei, ir tarptautinei rinkai. Todėl būtina skatinti SVV sektoriaus konkurencingumo augimą bei tolesnę plėtrą [23].
Dabartinėje situacijoje, nepaisant to, kad SVV įmonės yra lanksčios ir gali greitai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų ir naujų pokyčių, joms yra sudėtinga konkuruoti su didžiosiomis įmonėmis tiek vidaus, tiek ir tarptautinėse rinkose. Siekdamos neprarasti savo užimamų pozicijų šiose rinkose, SVV įmonės imasi įvairių priemonių ir strategijų, stengdamos padidinti savo konkurencingumą. Tačiau vis dar daugumas SVV įmonių susiduria su konkurencingumo didinimo problema, dažnai nežinodamos, kokių būtent jų įmonei priemonių reikia imtis ar kokiomis strategijomis vadovautis, norint padidinti konkurencingumą.
Darbo objektas – smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas.
Atsižvelgiant į temos aktualumą, darbo tikslas – nustačius smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) konkurencingumą lemiančius veiksnius, atspindinčius rodiklius, konkurencingumo didinimo priemones ir finansinių išteklių efektyvų pasiskirstymą tarp jų, pasiūlyti konkurencingumo didinimo strategiją, kuria remiantis SVV įmonės didintų konkurencingumą, ir atlikus SVV įmonių apklausą, įvertinti konkurencingumo strategijos panaudojimo galimybes. Darbo uždaviniai:
• apžvelgti įvairių autorių konkurencingumo sampratą;
• nustatyti konkurencingumą lemiančius veiksnius;
• išanalizuoti SVV konkurencingumo vertinimo būdus, taikytinus metodus ir konkurencingumą atspindinčius rodiklius;
• nustatyti konkurencingumo ir strategijos ryšį;
• išnagrinėti Ekonominės bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) atliktą tyrimą apie „SVV konkurencingumo didinimą“, jų taikytas priemones ir strategijas bei pasiūlytas rekomendacijas;
• pasiūlyti konkurencingumo didinimo strategiją, kuria vadovaujantis SVV didintų įmonių konkurencingumą;
• atlikus SVV įmonių apklausą ir pasirinktos įmonės konkurencingumo analizę, įvertinti pasiūlytos strategijos panaudojimo galimybes.
Darbo struktūrą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Be to, darbas papildytas iliustracijomis, lentelėmis, priedais. Tai leidžia išanalizuoti tiriamąjį objektą – smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumą.
Teorinėje dalyje apžvelgiamas įvairių autorių požiūris į konkurencingumo sampratą, nustatoma įmonės konkurencingumo sąvoka.
Toliau nagrinėjami konkurencingumą veikiantys veiksniai ir konkurencingumo vertinimo būdai, išskiriami konkurencingumą atspindintys rodikliai. Nustatomas konkurencingumo ir strategijos ryšys. Didelis dėmesys skiriamas veiksnių, lemiančių smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumą ir konkurencingumą atspindinčių rodiklių, įvertinimo analizei.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas, strategijos ir priemonės“ suteikia daug vertingos informacijos apie konkurencingumo didinimo priemones ir strategijas. Ši informacija toliau panaudojama magistrinio darbo tiriamojoje dalyje.
Atsižvelgiant į metodinėje dalyje atliktą konkurencingumą lemiančių veiksnių, atspindinčių rodiklių ir didinimo priemonių literatūros analizę, siūloma parengti konkurencingumo didinimo strategiją, kuri padėtų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams didinti ir ugdyti pastovų įmonių konkurencingumą, efektyviai panaudoti finansinius išteklius, kurie padėtų pasiekti galutinį konkurencingumo rezultatą (grynąjį pelną arba socialinį efektyvumą).
Darbe apibendrinta informacija, atlikta SVV įmonių konkurencingumo apklausa ir įvertinta pasirinktos įmonės analizė, leidžia įvertinti pasiūlytos konkurencingumo didinimo strategijos panaudojimo galimybes.
Tikiuosi, kad šis darbas padės plačiau susipažinti su šia svarbia SVV tema. Būtent smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimas gali pakelti šalies bendrą konkurencingumo lygį. Kaip numatyta Europos Sąjungos Lisabonos strategijoje, pagrindinis kiekvienos Europos Sąjungos šalies narės uždavinys yra kelti konkurencingumą, kartu užtikrinant savo šalies ir visos Europos Bendrijos konkurencingumą [2, p.5]. Pasiekti Lisabonos konvencijos tikslą – užtikrinti, kad iki 2010 m. ES ekonomika taptų konkurencinga žinių ekonomika, galima tik skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumą [33].