Sezoninės paukščių migracijos

Paukščių migracijos buvo minimos Biblijos, Homero Iliados tekstuose. Bet pirmą kartą paukščių migracija buvo moksliškai apibūdinta ir paaiškinta Aristotelio veikalo Historia animalium aštuntoje knygoje. (Aristotelis gyveno 384 m. pr. Kr , Graikijoje). Šiuo jo veikalu buvo naudojamasi 1500 metų, jo sukauptas žinias naudojo ir kiti, vėliau gyvenę žymūs tyrėjai. (Net ir dabartinius mokslininkus stebina Aristotelio žinios apie paukščių migraciją.) Aristotelis paukščių migraciją apibūdino kaip jų pasitraukimą į šiltesnius kraštus, atėjus atšiauriai žiemai. Taip pat jis aprašė paukščių migracijos kelius, nurodė migrantų gebėjimą ir tendenciją prieš migraciją kaupti riebalus, daugiau maitintis, kas vėliau buvo tyrinėta tik XX amžiuje.

Viduramžiais apie paukščių migraciją labai daug rašė Frederikas II iš Hohenštaufenų dinastijos. Jis buvo Šventosios Romos imperijos imperatorius, gyveno 12-13 amžiais. Jis labai domėjosi paukščiais, gali būti laikomas pirmuoju ornitologu. Garsiausias jo darbas- De arte venandi cum avibus (Medžioklės su paukščiais menas), kurį jis ruošė ~ 30 metų. Čia jis aprašė ne vien tik įvairių paukščių biologiją, anatomiją, veisimąsi, mitybą, bet taip pat ir jų migracijų kryptis, priežastingumą. Jo dėka pirmą kartą paukščių sezoninis migravimas buvo pradėtas skirti nuo jų priešmigracinių klajonių

Viena žymiausių XIX a. figūrų Lietuvoje – Konstantinas Tyzenhauzas (1786 -1853) tyrinėjo Lietuvos krašto paukščių fauną, sistematiką, biologiją, elgesį, perėjimą ir migraciją. Jis parengė ir išleido net kelioliką ornitologijos veikalų, tačiau žymiausias jo darbas -3 tomų ,,Bendrąją Ornitologiją“ ir šie jo veikalai turėjo didelį pasisekimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jis aprašė virš 240 paukščių rūšių, kurios gyveno regione ar buvo stebimos migracijos metu. Ir jo platus tyrimų spektras turėjo įtakos naujoms paukščių tyrimų kryptims atsirasti.