Mozaikiško agrarinio kraštovaizdžio perinčių paukščių bendrijos rūšinė sudėtis ir struktūra

Pastaraisiais dešimtmečiais ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje susirūpinta biologinės įvairovės išsaugojimu, kokią įtaką biologinei įvairovei daro žemės ūkio paskirties žemės plotų didėjimas. Nustatyta, kad nuo žemės ūkio pobūdžio ir intensyvumo priklauso kraštovaizdžio bei gamtinės įvairovės būklė. Pradėtos tirti agrariniame kraštovaizdyje esančios buveinės.

Agrarinis kraštovaizdis – tai atviros ar pusiau atviros vietos, dirbami žemės plotai. Lietuvoje dirbami laukai ribojasi su natūraliomis buveinėmis tokiomis kaip krūmynai, pievos, laukai, nedideli parkų plotai. Šie kraštovaizdžio elementai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, nes būtent šiose, nors ir padalintose į mažesnius plotus, natūraliose buveinėse stebimos retos, saugomos gyvūnijos rūšys (Kurlavičius, 2005).

Pripažinta, kad vieni geriausių biologinės įvairovės indikatorių yra paukščiai, nes jie yra glaudžiai susiję su kitais buveinių elementais (kitais stuburiniais ir bestuburiais gyvūnais, mikroorganizmais, augalija). Įrodyta, kad paukščių populiacijų sumažėjimas veikia ir pačias ekosistemas (Grogery, 2010). Todėl, norint nustatyti paukščių populiacijų gausos kitimą, tuo pačiu ir visos bendrijos būklę, vykdomas perinčių paukščių monitoringas (stebėsena).

Monitoringo atlikimo metu ne vienerius metus reguliariai atliekant tyrimus renkama ir analizuojama informacija apie paukščių populiacijos, o tuo pačiu ir gamtinės įvairovės būklę. Stebėjimai atliekami naudojant taškinių apskaitų metodiką. Tiriama skirtingų Lietuvos regionų agrarinio ar mozaikinio kraštovaizdžio bendrijų paukščių populiacijos kaita. Surinkta informacija panaudojama gamtosaugoje, norima atkreipti žmonių dėmesį į žemės ūkio veiklos padarinius biologinei įvairovei, siekiama keisti požiūrį į ūkininkavimą bei skatinti ekologišką žemdirbystę, kurios dėka būtų galima išsaugoti, ar net atkurti, ankščiau Lietuvoje gausias, bet šiuo metu sumažėjusias, paukščių rūšių populiacijas (inf. šalt. – LOD).

Pasirinkta darbo tema, kuri yra susijusi su šiuo metu nagrinėjamomis ekologinėmis problemomis, atliekamais tyrimais, jų metodika. Šiuo darbu siekiama susipažinti su ankščiau atliktais tyrimais, naudojama tašinių apskaitų metodika bei ištirti pasirinktos teritorijos bendrijos sudėtį ir paukščių populiacijos gausą. Taip pat norima, toliau atliekant tyrimus, stebėti paukščių faunos pokyčius tiriamoje agrarinio kraštovaizdžio teritorijoje.

Dėkoju darbo vadovui prof. habl. dr. P. Kurlavičiui už kantrybę, vertingas pastabas vadovaujant darbui bei už visokeriopą pagalbą kaupiant patirtį, keliant kvalifikaciją bei už suteiktą galimybę ir paskatinimus mokytis ir tobulėti. Taip pat lekt. R. Kiserauskaitei už pagalbą ieškant reikiamos informacijos, tyrėjams J. Arbačiauskui ir V. Stanevičiui už suteiktą galimybę šiame darbe naudotis jų surinktais taškinių apskaitų duomenimis.