Mokymasis visą gyvenimą ir šiuolaikinė visuomenė

Mokymasis visą gyvenimą šiuolaikinėje visuomenėje tampa aktualiu ir pagrindiniu švietimo principu. Technologinės kaitos tempas ir jos kuriama ekonominė ir socialinė kaita yra tokie spartūs, kad žengiantys į darbo rinką šiandien negali tikėtis visą gyvenimą dirbti viename darbe, turėti tik vieną specialybę ir visą laiką likti viename ūkio sektoriuje. Specialistai sutinka, jog daugeliui dabartinių jaunų žmonių per savo darbo karjerą teks keletą kartų radikaliai keisti profesiją. Tai lemia poreikio mokytis visą gyvenimą stiprėjimą. Juo toliau, juo labiau reikės platesnių, bendresnių, lengvai pritaikomų gebėjimų, kurie padėtų nuolat įgyti naujų specialybės žinių ir perprasti naujus darbo metodus.

Remiantis F. A. Gagne, mokykla šiandien turi tapti ne tik žinių perteikėja, kiek gebėjimų mokytis, žinias interpretuoti, sisteminti, pritaikyti ugdytoja. [1]

Švietimas – esminis Lietuvos mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo elementas. Eurostat‘o duomenimis, 2010 m. mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje pakilo 4,5%, 2009 m. iki 6,5%. Tuo tarpu visos Europos Sąjungos vidurkis yra 9,9%. Šiandien mokymosi visą gyvenimą idėjos nebėra teorija, keičiantis visuomenės poreikiams dauguma žmonių privalo įgyti naujų kompetencijų, profesinių kvalifikacijų, net keisti specialybę. Svarbu, kad mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, ekonomikos pagrindų bei daugelio kitų reikalingų dalykų žmonės galėtų kuo arčiau namų. Beto, Europos sąjungos mokymosi visą gyvenimą memorandume yra išskirtos šešios svarbiausios tezės, kurios sako, kad įvairiapusio ir nuoseklau mokymosi visą gyvenimą reiketų siekti. Suaugusiųjų mokymasis labiausiai atitinka Europos Komisijos priimtą mokymosi visą gyvenimą apibrėžimą: juo laikoma„visa mokymosi veikla, kurios tikslas yra pagerinti žinias, įgūdžius ir kompetencijas asmeniniu, pilietiniu, socialiniu ir (arba)darbiniu (profesiniu) aspektais“. Skiriant suaugusiųjų mokymąsi nuo mokymosi visą gyvenimą dažniausiai patikslinama, kad suaugusiųjų mokymasis yra tam tikro amžiaus asmenų (tarkim, nuo 18 ar 25 metų) arba bazinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymasis. “Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose“ [2] ir tikėtis, kad yra kuriama vientisa visą gyvenimą trunkančio švietimo erdvė. Kad tai būtų pasiekta, suvienijamos Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų pastangos ir ištekliai, sukuriama įvairių poreikių asmenims pritaikyta mokymosi aplinka ir išplėtojama švietimo formų įvairovė; išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės. Parengiama ir įgyvendinama nacionalinė bei regioninės suaugusiųjų tęstinio mokymosi plėtros programos. Bei visose švietimo pakopose sudaromos palankios mokymosi ir studijų sąlygos visiems pagrindinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems suaugusiems Lietuvos žmonėms. Išplėtojama informavimo ir konsultavimo apie mokymosi galimybes sistema. Įveikiamos mokymosi kliūtys: mokymosi laiko ir spartos, mokymosi vietos apribojimai, griežti išsilavinimo reikalavimai pradedant mokymąsi ar studijas.

Nors švietimo reformos dokumentuose pabrėžiamos permanentinės švietimo sistemos kūrimo idėjos, praktinis šių idėjų realizavimas ir švietimo institucijų veiklos suderinamumas lieka spręstinomis problemomis. Taigi remiantis šiuo tyrimu ir kitais atliktais ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, bus galima daryti išvadą, kad nors apie mokymąsi visą gyvenimą statistinės informacijos šiek tiek yra, likę dar daug spragų, kurios išryškėja, nuosekliai kuriant konkrečias politikas. Mokymosi visą gyvenimą sąvoka labai plati. Norint ją ištirti, reikia aiškiai identifikuoti temas, kurias pirmiausia reikės ištirti. Turėtume pripažinti, kad tam tikri mokymosi visą gyvenimą aspektai yra neišmatuojami. Todėl reikėtų suvienyti įvairių interesų grupių, dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimo procese, interesus ir poreikius taip, kad būtų galima apibūdinti ir kontroliuoti tai, kas neišvengiamai yra sudėtinga tikrovė.

[1] Gagne F. A differentiated model of giftedness and talent // Some modern definitions and conceptions of giftedness/ Internetinė nuoroda: www.nswagtc.org.au/info/definitions/gagnemodel.html [2011 03 08].

[2] Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos.