Kalinių ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų integravimas per mokymąsi

Grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų integracija - opi problema Lietuvoje. Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog įkalinimo įstaiga negali pakeisti nusikaltimą įvykdžiusio asmens mąstymo. Bėgant metams nusikaltimų skaičius vis auga ir 2000 metais siekė maksimumą – 32000, kurių didžiąją dalį padarė jaunimas, neturintis nei viduriniojo išsilavinimo. Lietuvai įstojus į ES pradėta naujai žiūrėti į švietimą ir mokymąsi. Technologinės revoliucijos procecai savaime verčia visuomenę keisti požiūrį į mokslą ir tobulėjimą. Kadaise įgytos profesijos nebepakanka sėkmingai adaptacijai visuomenėje ir darbo rinkoje. Deja, ši vyraujanti paradigma, jog tik mokymasis visą gyvenimą ir kompetencijos kėlimas gali užtikrinti geresnį gyvenimą, ne visose socialinėse grupėse suprantamas vienodai. Viena jų – grįžusieji iš įkalinimo įstaigų. Tokių asmenų požiūris ir supratimas apie mokymosi svarbą labai ribotas. Tačiau situacija ženkliai kinta. Valstybė deklaruoja įvairius dokumentus, kuriuose ginamos kalinių bei grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų teisės, veikia nevalstybinės organizacijos, padedančios integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

Darbo tikslas - išanalizuoti mokymąsi visą gyvenimą grindžiančius dokumentus, bei atrasti sąsajų su Lietuvos praktika.

Uždaviniai:

• išnagrinėti Mokymosi visą gyvenimą Memorandumą ir Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijas;
• surasti sąsajų su Lietuvos praktika.

Metodai:

• mokslinės literatūros analizė;
• dokumentų analizė.