Internetinių puslapių kūrimo principai

Pasaulinis tinklas (World Wide Web, Web, WWW) tai neatsiejamas šiuolaikinio pasaulio dalis, be kurios dabartinis gyvenimas visiškai sustotų. Žmonės priprato internete vykdyti finansinius pavedimus, žaisti įvairius žaidimus, ieškoti ir platinti informaciją, kurti internetinius dienoraščius. Bendrąja prasme internetas, iš tikrųjų, yra kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, bet dabar jis suvokiamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą. Su kiekviena diena šis tinklas vis plečiasi ir atsiranda vis daugiau ir daugiau įvairių tinklalapių bei svetainių.
Informacija internete yra patalpinama specializuota HTML (Hypertext Markup Language) kalba parašytame tekstiniame dokumente - tinklalapyje, o tvarkoma panaudojant kliento - serverio principą. Jame specialiomis instrukcijomis nurodoma, kokį tekstą spausdinti ekrane, kur įterpti grafinį vaizdą, nurodomi failų su grafine bei kita informacija vardai, pažymimos kitų informacijos šaltinių kompiuterių tinkle nuorodos. Kliento programinė įranga, gavusi iš serverio WWW dokumentą, dešifruoja tuos nurodymus ir suformuoja vartotojo ekrane atitinkama vaizdą. Tinklalapiai gali būti patalpinti vietiniame kompiuteryje arba serveryje. Serveris gali leisti tinklalapius pasiekti tik privatiems asmenims (intranetas).
Taip pat turime išskirti atskirai ir svetainės sąvoką – tai vienas ar daugiau tarpusavyje susietų tinklalapių. Svetainės visada turi pradinį tinklalapį, iš kurio toliau yra pasiekiami kiti, logišką struktūrą turintys tinklalapiai. Tinklalapiuose gali būti patalpinta patys įvairiausi failai: vaizdai, multimedija, grafinė bei tekstinė informacija. Internetinė svetainė dažniausiai yra laikoma tarnybinėje stotyje ir parengta, bei prižiūrima vieno ar kelių asmenų grupės, kaip vienas informacijos šaltinis.
Ryšiai tarp tinklalapių palaikomi taikant norodas, o jos gali būti labai įvairios: tiek tekstinės, tiek grafinės, vaizdinės. Tai pats paprasčiausias būdas susieti tarpusavyje tinklalapius. Ryšiai tarp jų gali būti ir daug sudėtingesni, kaip į tinklalapį įterptos formos, kurias reiktų užpildyti, kad būtų atlikta informacijos paieška tinklalapyje arba būtų galima užsiregistruoti kokioje nors informacinėje sistemoje. Šiuolaikinės technologijos leidžia į nuorodas įterpti ne tik tekstą ar grafinius elementus, bet ir specialias programas, kurios atsiunčiamos iš serverio ir vykdomos vartotojo kompiuteryje, todėl jos gali bendrauti su vartotoju ir vykdyti visas jo užduotis. Bet kartu iškyla ir problema atsisiųsti programą, turinčią virusą.
Internetinio tinklalapio tekstas užrašomas tam tikros rūšies programavimo kalba. Norint sukurti internetinį tinklalapį, kaip ir programą, reikia nuspręsti kokias funkcijas jis atlikinės, kokia ir kur bus patalpinta pagrindinė ir papildoma informacija, t.y. reikia sukurti projektą. Sukurtą tinklalapio projektą jau galima įgyvendinti konkrečiai pasirinkta internetinių puslapių kūrimo kalba.
Pirmoji internetinių tinklalapių kūrimo kalba yra HTML (Hypertext Markup Language). Tobulėjant technologijoms vartotojams nebeužteko statinių HTML kūrybos puslapių, tad buvo pradėti konstruoti dinaminiai. Taip atsirado JAVA SCRIPT, ASP, PHP (Personal Home Page) ir kitos internetinių puslapių konstravimo kalbos, tačiau HTML kalba tapo visų šių kalbų atskaitos tašku. Tinklalapiai kuriami įvairiomis programomis, vienos yra paprastesnės ir jose taikomi tekstiniai formatai, o kitos yra daug sudėtingesnės ir jose galima pritaikyti naujoviškas technines galimybes. Patogios tokios tinklalapių kūrimo programos, kurios atskiria vartotoją nuo realaus (fizinio) kuriamos informacijos vaizdo ir iš karto rodo informaciją tokiu pavidalu, kokiu ji bus matoma interneto serveryje. Tokia technologija vadinama WYSIWYG (What You See Is What You Get).
Darbo tikslas - smulkiau aptarti įvairių internetinių tinklalapių kūrimo kalbų ypatumus, o vėliau ir populiaresnes jų kūrimo programas.